Ukmergiškė jau ketvirtą mėnesį mina poliklinikų slenksčius: nežino, ar gali skiepytis, o valdžios sprendimai glumina

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė 29 m. Sonatos laiško, kuriame ji dalinasi savo sudėtinga situacija. Laukdama gydytojų verdikto, ar gali skiepytis nuo COVID-19, moteris sako besijaučianti „nei pakarta, nei paleista“, mat kol mina poliklinikų slenksčius, už testavimąsi galimybių pasui turi susimokėti iš savo kišenės. Negana to, nuo gruodžio kas 7–10 dienų ji tą privalės daryti ir norėdama eiti į darbą.

Nuo 10 m. kraujo krešėjimo liga – idiopatine trombocitopenija – serganti moteris teigia nesanti jokia „antivaksere“, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos. Sonatą (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.) tiek gąsdina įspėjimai apie šalutinius vakcinos reiškinius, tiek baimė, kad kažkam nutikus po skiepo nebus, kas pasirūpina jos vaiku.

„Nesu „antivakserė“, kuri būtų nusiteikusi prieš skiepus, bet puikiai žinau savo ligos eigą. Ji prasidėjo nuo kritinės būklės, kada turėjau baimintis net menkiausio įbrėžimo. Per tiek metų sergant šia liga buvo visko. Pagerėjimų, paūmėjimų... O priežasčių nustatyti neįmanoma, kadangi nėra nustatyta, kodėl iš vis sergu šia liga. Tad iš pradžių galbūt neskubėjau su skiepu, buvo nedrąsu. Bet kai paskelbė apie milžiniškus ribojimus nuo rugsėjo mėnesio, nusprendžiau tirtis sveikatą, ar galiu skiepytis“, – pasakojo Ukmergėje gyvenanti moteris.

Pas gydytojus vaikšto nuo rugpjūčio 

Ji piktinosi, kad niekam nerūpi ta grupė žmonių, kurie tiriasi sveikatą prieš skiepus ir eina pas gydytojus, mat eilės yra neįtikėtinai ilgos. Sonata pasakojo, kad net mažesniame mieste pakliūti pas šeimos gydytoją eilė buvo mėnuo. Dar tiek pat teko laukti, kol paklius pas hematologą.

„Toliau pas kitą gydytoją echoskopijai – vėl mėnuo. Pasidarius pilvo echoskopiją skambinausi dėl siuntimo trečio lygio hematologo konsultacijai į Santaros klinikas. Pagaliau pavykus užsiregistruoti vizitas pas gydytoją yra net už 3,5 mėnesio! Taigi pas ją pateksiu tik vasario pabaigoje“, – sakė ji.

Moteris teigė nesuvokianti, kaip niekas iš valdžios nesusimąsto apie kitokius galimus scenarijus ir tokius žmones kaip ji.  

„O dabar tik skirsto į „vakserius“, „antivakserius“ ir alergiškus“, – apgailestavo pašnekovė.

Bent laikino „atleidimo“, sako, gauti negali 

Anot Sonatos, ilgos eilės savaime dar būtų pusė bėdos, jei gydytojai galėtų išrašyti bent laikiną „atleidimą“ dėl skiepijimosi, kol nebus ištirta, ar ji gali drąsiai pasiskiepyti.

„Tokias pažymas išrašo tik alergologai, o kiti gydytojai neturi jokios prieigos ir teises teikti savo išvadas. Kaip taip gali būti? Juk kalbame apie žmogaus sveikatą, – stebėjosi ji. – Kai hematologė pasakė, kad su kraujo krešumu kažkas yra negerai, ir net per visą ligos istoriją pirmą kartą nusiuntė tretinio lygio specialisto konsultacijai, tai rodo, kad kažkas tikrai yra neaiškaus. 

REKLAMA

Ir paklausiau jos, gal galėtų išrašyti kokią laikiną pažymą, kad kol nebūsiu ištirta, man nerekomenduojama skiepytis, gydytojos atsakymas buvo aiškus – kad jokie gydytojai negali išrašyti tokių pažymų, tą daro tik alergologai. Ir dar pridūrė, kadangi tai nėra nurodyta prie kontraindikacijų, kad tikrai būtų negalima skiepytis, tai greičiausiai niekas tokios pažymos ir neparašys.“

Moteris sakė mėginusi aiškinti, kad prie visų vakcinų yra įvardytos atsargumo ir įspėjimo priemonės sergant tam tikromis ligomis, kurie buvo nualpę ir panašiai. 

„Ir ten kaip tik yra įrašytos ir kraujo krešėjimo problemos“, – pridūrė Sonata.

Kraupsta dėl sprendimo apmokestinti testus

Su siaubu Sonata žiūri ir į valdžios sprendimą apmokestinti testus profilaktiškai turintiems tikrintis darbuotojams, mat tai jai taps didele finansine našta. 

„Įsigaliojus šiam įstatymui tikrai būsiu priversta mokėti už testus, nes darbdavys testų tikrai nekompensuos. Nes jau dabar leidžiama suvokti, kad tai ne jų problema“, – teigė ji.

Moteris guodėsi, kad nereikia ir dar šio sprendimo – jau dabar prireikus apsilankyti ten, kur reikalauja galimybių paso, už testą tenka mokėti iš savo kišenės.

„Ką jau kalbėti, kad negyvenu sostinėje, uždirbu 700 eurų. Ir jei turėčiau atiduoti 90–100 eurų testams, man liktų 600. O juk brangsta elektra, dujos, šildymas, reikia išlaikyti vaiką, brangsta apskritai visos prekės. 

Tokioje situacijoje žmonėms išties, kaip dabar kalbama, labiau apsimoka eiti iš darbo bent tiems trims mėnesiams ir aš iš darbo biržos gaučiau daugiau negu dirbdama ir testuodamasi“, – konstatavo Sonata. 

Moteris pasakojo šiuo metu niekur daug ir nesilankanti, kiek įmanoma, besinaudojanti testu, kurį privalo darbe darytis kas 7–10 dienų. 

„Kai jau pasidarau tą testą, nuvykstu ir į man reikalingas parduotuves ar vaikui kažką nupirkti. Kadangi gyvenu nedideliame mieste, nėra tiek daug vietų, kur nueiti apsipirkti, tai tenka kažkaip suktis“, – kalbėjo ukmergiškė.

REKLAMA

Sonata buvo atvira – nenorinti tapti statistiniu vienetu, kuriam po vakcinos galbūt kažkas nutiks, ko niekas nežinojo. 

„Gerai, gal būsiu įrašyta į statistiką, padėsiu ateities kartoms, bet kas tuo metu padės man? Man vaiką užauginti reikia, man gyventi reikia. Taip, aš bijau ir susirgti, bet, svarbiausia, kad nėra pagalvota apie tą laiką, kai žmonės bando išsitirti, ar jiems tai yra sunku, nes jie jaučia atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus“, – pasakojo moteris.

Suteiktų ne galimybių pasą, o nemokamą testavimą

Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad asmenims, kuriems nerekomenduojama skiepytis dėl medicininių priežasčių, testavimą galimybių pasui finansuoja valstybė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad tokios tvarkos, kuri bent laikinai, kol žmogus tiriasi, suteiktų „atleidimą“ nuo skiepo, nėra. 

„Nemokamai tirtis galimybių pasui gali asmenys, turintys kontraindikaciją vakcinacijai (padidėjusį jautrumą kuriam nors iš vakcinos komponentų), taip pat nėščiosios“, – nurodoma portalui tv3.lt atsiųstame komentare.

Tai, kad tokios pažymos šeimos gydytojas neišduoda, patvirtino ir Karoliniškių šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Tačiau ji pridūrė, kad gali būti specialisto rekomendacija atidėti skiepą.

„Dažniausiai tokia rekomendacija būna, pavyzdžiui, dėl stipraus imunosupresinio gydymo. Tokiu atveju pacientui vakcina tiesiog nesuveiks, o „ant popieriaus“ jis liks „paskiepytas“. Dauguma pacientų, kurie serga imunologinėmis ligomis, kurios neleidžia jiems skiepytis, jau būna pilnai ištirti. 

Pavyzdžiui, kai ryški nepageidaujama reakcija žmogų ištiko ir po stabligės ir po sezoninio gripo skiepo, tai COVID-19 atveju reikia nebent kodą įrašyti, kur jau anksčiau buvo imunologo rekomendacija „neskiepyti“, – komentavo gydytoja.

Kaip pasireiškia idiopatinė trombocitopenija?

Paprašytas pakomentuoti, kas apskritai per liga yra idiopatinė trombocitopenija ir ar ja sergantiesiems galima skiepytis nuo COVID-19, VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulys konstatavo, kad šiems pacientams reikia būti atidesniems. Tačiau kartu jis įspėjo, kad tokiam žmogui ir pati COVID-19 liga gali būti pavojinga.

REKLAMA

„Imuninė trombocitopenija – tai autoimuninė liga, kuomet susiformuoja autoantikūnai, kurie būna nukreipti prieš krešumo ląsteles trombocitus ir dalinai trombocitų pirmtakus megakariocitas. To pasekmė – sumažėjęs krešumo ląstelių kiekis dėl trombocitų žūties gali sąlygoti padidėjusią kraujavimo riziką“, – ligos apibrėžimą nusakė gydytojas.  

Dažniausiai kraujavimas pasireiškia į odą bei gleivines, todėl tokie pacientai pastebi smulkų hemoraginį bėrimą odoje, ant dantenų, burnos, akių gleivinėje, gali atsirasti kraujavimas iš skrandžio, žarnyno, šlapimo takų, rečiau kraujuoti gali į gyvybiškai svarbius organus.

Pasak A. Degulio, Lietuvoje vidutiniškai nustatoma iki šimto naujų ligos atvejų: „Pastebėta, kad liga kur kas dažnesnė vyresniems žmonėms, taip pat moterys serga dažniau nei vyrai.“

Didesnė naudą pasiskiepijus nei susirgus

Ar sergant idiopatine trombocitopenija gali būti kokių padidintų rizikų skiepijantis COVID-19 vakcinomis? Atsakydamas į šį klausimą hematologas pirmiausia pažymėjo, kad įvairios virusinės infekcijos, įskaitant ir COVID-19, didina imuninės trombocitopenijos paūmėjimą ir gali sąlygoti ūmius kraujavimas. 

„Todėl ligoniams, sergantiems šia liga, rekomenduojama vengti kontaktų su virusinėmis infekcijomis sergančiais asmenimis. Taip pat yra žinoma, kad įvairios vakcinos irgi gali sąlygoti trombocitų sumažėjimą. Visgi dažniausiai vakcinuojantis trombocitų skaičius nekinta ir kraujavimo rizika nedidėja“, – komentavo specialistas.

Čia A. Degulys kartu pasidalino vieno šiais metais atlikto amerikiečių prospektyvinio tyrimo rezultatais. Jo metu stebėti imunine trombocitopenija sergantys ir nuo COVID-19 pasiskiepiję pacientai.

„12 proc. atvejų stebėti nauji kraujavimo epizodai, kurie atsirado 3–5 dienos po vakcinacijos, tačiau paskyrus gydymą gliukokortikoidais arba intraveniniu imunoglobulinu trombocitų skaičius vidutiniškai per tris paras iki saugaus lygio. 

REKLAMA

Nepaisant šių duomenų, yra žinoma, kad COVID-19 infekcija gali sąlygoti kur kas dažnesnius ir pavojingesnius kraujavimus imunine tombocitopenija sergantiems pacientams, todėl naudos tikimybė yra didesnė skiepytiems ligoniams“, – pabrėžė gydytojas.

Jis pridūrė, kad tokiems pacientams 3–7 dienos iki vakcinacijos rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, taip pat jį pakartoti savaitės periodu po vakcinacijos. 

„Jei prieš vakcinaciją stebimas žemas trombocitų skaičius, tokiems pacientams rekomenduojama hematologo konsultacija. Jei pacientui su normaliu trombocitų skaičiumi po vakcinacijos stebimas jų pamažėjimas, taip pat rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju arba gydytoju hematologu“, – patarė gydytojas.


Rašyti komentarą...
p
pragaras
2021-11-18 22:14:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas jiems rūpi paprastų žmonelių problemos, jiems tik svarbu užkrauti naštą ligoniams penkiagubą, kad greičiau skiepytųsi, nežiūrint į pašalines rimtas ligas, esu ir onko ligonis ir t.p., problemos su trombozemis, vienoj kojoj krešulys, sveikatos nebėr vaikščioti per gydytojus, bijau kad skiepas gali grąžinti onkologiją, o dar ir krešėjimo problemos, niekas už pašalinius neatsako, tik valdžia moka smaugti, daugiau nieko...
Atsakyti
-1

J
JO
2021-11-18 23:23:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
vienam nėra reakcijos kitam yra,kiekvienas skirtingas,mano teta su širdies nepakankamumu skiepijosi ir nieko nebuvo,o jos vyras su tokia pat liga po vakcinos trečią dieną trombas ir žmogaus po savaitės nebėra
Atsakyti
-2

M
Micius
2021-11-19 00:10:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Teko girdėti iš pažymo mediko, kad daktarams draudžiama atleisti žmones nuo skiepijimo, tik 2% paliktos išimtys, tai iš šimto prašančių žmonių tik du gaus atleidimą nuo skiepo
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (23)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų