Pandemijai slūgstant ekspertams kai kurie skaičiai kelia nerimą: ligoninėse „raudona lemputė“ vis dar dega

Nors pandemija šalyje slūgsta ir nustatoma vis mažiau naujų COVID-19 atvejų, ekspertams kai kurios tendencijos kelia nerimą. Jie pastebi, kad nors pacientų ligoninėse sumažėjo, kasdien paguldomų asmenų nemažėja taip greitai kaip naujų atvejų. Negana to, kai kuriose savivaldybėse net pastebimas užsikrėtimo atvejų augimas. 

Patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU prof. Mindaugas Stankūnas, atkreipęs dėmesį į pastarųjų dienų statistiką, pažymėjo, kad stacionarizuojamų asmenų skaičius vis dar išlieka aukštas.

„Turint mintyje gana nedidelius naujų COVID-19 atvejus per dieną, mes išlaikome gana aukštas stacionarizavimo apimtis. Ir jos mažėja labai lėtai. Per praeitos savaitės darbo dienas (vasario 8–12 d.) buvo stacionarizuoti 445 pacientai dėl COVID-19. 

O šios savaitės tuo pačiu laikotarpiu – 415 pacientų, arba vidutiniškai 83 pacientai per vieną dieną. Tad kažkaip žvelgiant į šiuos skaičius kirba klausimas – ar mes stojame? Tikėkimės, kad ne“, – dėstė jis socialinio tinklo paskyroje.  

Kartu profesorius priminė, kad naujų atvejų skaičius per dieną atspindi tik tam tikrą dalį visų susirgimų ir yra ženkliai veikiami testavimo apimčių. 

„O tai, kad pas mus jos sumažėjusios tai irgi faktas. Sakykim, kad ir praeitą parą [penktadienį, – aut. past.] buvo atlikti 5790 PGR tyrimų. Tai beveik tris kartus mažiau nei per patį piką gruodžio pabaigoje“, – sakė jis.

Hospitalizacijų drastiškai nemažės

Paklaustas, kodėl minimas stacionarizuojamų pacientų kritimas sulėtėjęs, Molėtų ligoninės vadovas, Ekspertų tarybos narys Vaidotas Grigas visų pirma akcentavo, kad su virusu teks gyventi ilgai, tad ligoninės neišvengiamai dar ilgai dirbs padidinto budėjimo režimu. 

„Bet kuriuo atveju mes pakankamai ilgai gyvensime su virusu, kol nepasiskiepys didžioji visuomenės dalis. Ir tikėtis, kad tų hospitalizacijų nebus arba jos drastiškai sumažės, manau, neverta. Be to, ši liga yra sudėtinga, turi daug liekamųjų reiškinių. Tai nėra gripas, tą rodo ir mirtys, ir pasireiškiantys pokovidiniai reiškiniai“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Nors pavasarį, kai dar nebuvo tokio didelio pacientų srauto, į stacionarą patekdavo ir lengvesni COVID-19 pacientai, kaip tvirtino V. Grigas, dabar čia gydomi tik tie, kuriems to išties reikia.

„Guldomi tie pacientai, kuriems yra aiškios indikacijos, kuriems reikia teikti deguonį ir pan.“, – sakė jis.

Patenka tiesiai į ligoninę, nesidarę PGR testo?

Anot V. Grigo, bet kuriuo atveju dabar atsigulančių į ligonines skaičius nėra toks, koks buvo piko metu. O tai natūraliai lemta ir karantino efekto, ir sumažėjusių testavimo apimčių. Taip pat dalis visuomenės jau ir pasiskiepijusi, ypač didžioji dalis medikų.

Ligoninės vadovas sutiko, kad pasitaiko įvairių atvejų, kurie gali turėti įtakos hospitalizacijų skaičiui – žmogus pagalbos kreipiasi, kai jau būna sudėtingos būklės, bet anksčiau nebūna daręsis PGR testo. Kitais atvejais liga diagnozuojama jau gulint stacionare ar atvykus dėl kitų ligų.

„Tų priežasčių, situacijų gali būti labai įvairių. Būna, žmonės kreipiasi, COVID-19 infekcija nerandama, bet jau užfiksuojama gulint stacionare. Galbūt dalis žmonių bijo tirtis, nes reikės izoliuotis, bet, aišku, visų neišgaudysi, tad reikia visuomenės sąmoningumo“, – kalbėjo jis.

Atleidus karantiną užsikrėtimų daugės

Pašnekovas pridūrė, kad kuo labiau karantinas švelnės ir bus daugiau judama, tuo didesnė grėsmė užsikrėtimo skaičiams augti.

„Tai yra natūralu, todėl labai svarbu skiepytis, laikytis žinomų saugos priemonių. Taip pat reikia suprasti, kad ir imunitetas yra ne visam gyvenimui, o pakankamai trumpalaikis, ateis ruduo, ir vėl reikės skiepytis. Taigi mūšį kol kas laimėjome, bet karo – ne“, – sakė V. Grigas.

Jis pridūrė, kad „raudona lemputė“ gydymo įstaigose vis dar bet kuriuo atveju dega, nes ir bet kokio ribojimų laisvinimo efektas pamatomas po mažiausiai dviejų savaičių.

„Pamatome, kad yra blogai tik po poros savaičių, todėl ir išeiname iš šios situacijos žymiai vėliau, negu visuomenei atrodo, kad viskas yra kur kas geriau“, – dėstė pašnekovas. 

REKLAMA

Be to, mažėjant COVID-19 ligonių labiau atsileidžia rankos gydyti ne COVID-19 pacientus. Pasak V. Grigo, jų irgi daugėja, nes koronaviruso protrūkio metu jie buvo likę kiek nuošalyje. 

Kai kur užsikrėtimai auga ir dabar

Nors laukiama bendro atvejų sumažėjimo šalyje ir vis daugiau savivaldybių patenka net į geltonąjį B scenarijų, dalyje Lietuvos koronaviruso augimas toliau plinta net esant dabartinėms karantino sąlygoms. 

Kaip pastebėjo Ekspertų tarybos narys, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, tokia tendencija, palyginus praeitos ir prieš tai buvusios savaitės rodiklius, stebima keturiose apskrityse – Vilniaus, Utenos, Marijampolės ir Alytaus. Jis kartu pažymėjo, kad šiose apskrityse gyvena apie 40 proc. Lietuvos gyventojų.

Anot mokslininko, viena iš galimų užsikrėtimų augimo prielaidų – padidėjusios profilaktinio testavimo apimtys.

„Ir tai būtų labai gera žinia, bet nematau duomenyse, kad būtų padidėjęs testavimo apimčių lygis. Kita vertus, neigiamos įtakos žmonių elgesiui galėjo turėti žinutės, neva ribojimai yra blogi, neveikia, kad negalima pasitikėti oficialia valstybės statistika. 

Apklausos rodo, kad turime 70 proc. populiacijos, kurie laikosi apribojimų, nešioja kaukes, nori vakcinuotis, tai lieka 30 proc., iš kurių 10, panašu, prieš bet kokias priemones, ir 20 proc. – kurie neapsisprendę. Taigi minėtos komunikacinės žinutės, gali būti, kad paveikė žmonių nusiteikimą. Nes tam, kad valdytume epidemiją, reikia visos visuomenės indėlio“, – pažymėjo jis.

Kartu jis pabrėžė, kad praėjusią savaitę įvykę karantino atlaisvinimai dar negalėjo duoti efekto, nes paprasčiausiai praėjo per mažas laikotarpis.

Tačiau V. Zemlys-Balevičius pažymėjo, kad tikrąsias augimo priežastis turėtume matyti duomenyse, jei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbas būtų efektyvus.

REKLAMA

„Tačiau iš duomenų galima tiksliai pasakyti, kad epidemijos kryptis nuo gerėjimo pasikeitė į tokį neapibrėžtą, kur mes dabar keliausime – ar gerėjimo, ar blogėjimo link. O ženklų, kad blogėjimo puse, yra. Kai žmonės nesilaiko apribojimų, kai yra neatsargus, virusas plinta. Ir tas neatsargumas turi žymiai didesnę kainą, kai tas pandemijos lygis yra aukšta“, – aiškino jis.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė taip pat atkreipė dėmesį, kad tokia sergamumo situacija susijusi su gyventojų mobilumu, atsiradusiu po karantino sąlygų atlaisvinimo.

„Per praėjusią savaitę gyventojų mobilumas išaugo ir praktiškai grįžo į prieškarantininį laikotarpį, tai labiausiai ir kelia nerimą. Mobilumo pokyčius mes jau stebime nuo praėjusio pirmadienio – žmonės pradėjo judėti daugiau, praktiškai visomis savaitėmis dienomis mobilumo padidėjimas yra išlikęs“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji. 

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,9 atvejo. Tuo metu teigiamų tyrimų procentų dalis per 7 paras siekia 7,8 proc.

263 atvejai ir 6 mirtys

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 263 nauji COVID-19 atvejai, mirė šeši žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Ligoninėse šiuo metu gydomi 992 COVID-19 pacientai, 95 iš jų – reanimacijoje, deguonis papildomai tiekiamas 815 ligonių, 58 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 tūkst. 333 žmonės.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 179 tūkst. 624 žmonės, deklaruota – 131 tūkst. 245 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 8122 žmonės, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 56 tūkst. 501.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3178 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6180 mirčių.

Praėjusią parą skiepijama nebuvo. Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 121 tūkst. 150 žmonių, abiem dozėmis – 67 tūkst. 14 žmonių.

REKLAMA

Praėjusią parą šalyje atlikti 2952 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 44 tūkst. 653.

Be to, per parą atlikti 58 antigeno tyrimai. Iš viso jų atlikta 29 tūkst. 588. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.


Rašyti komentarą...
j
jo
2021-02-22 16:35:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visi pozymiai, kad papuolem i totalitarinės sektos nagus
Atsakyti
-1

t
to jo
2021-02-22 17:21:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
niekada tuo neabejojau
Atsakyti
-1

g
ghk,
2021-02-22 17:33:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
nemalkit sudo , atlaisvinkit karantina gana jau
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų