Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ekspertai dar praėjusią savaitę įspėjo, kad karantinas gali ateiti anksčiau, nei užsipildys 240 reanimacinių lovų. Akcentuojama, kad dėl itin sparčiai plintančio omikrono izoliuotis tenka vis daugiau svarbias visuomenei funkcijas vykdančių asmenų. Vieni jų – ir medikai, kurie tiek patys priversti izoliuotis dėl ligos arba slaugyti artimuosius. 

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir ekspertai dar praėjusią savaitę įspėjo, kad karantinas gali ateiti anksčiau, nei užsipildys 240 reanimacinių lovų. Akcentuojama, kad dėl itin sparčiai plintančio omikrono izoliuotis tenka vis daugiau svarbias visuomenei funkcijas vykdančių asmenų. Vieni jų – ir medikai, kurie tiek patys priversti izoliuotis dėl ligos arba slaugyti artimuosius. 

REKLAMA

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pažymėjo, kad nors dar anksti kalbėti, kiek užsipildys kovidinės lovos, darbuotojų sveikatos sektoriuje „iškritimas“ yra pirmasis omikrono bangos signalas.

„Omikron plinta 3–5 kartus greičiau. Pirmiausia tos šalys, kurios turėjo pirmuosius atvejus, susidūrė su asmens sveikatos priežiūros įstaigų problema. Tai yra galbūt tie, kurie turi pilną vakcinaciją, serga lengviau, bet kuriuo atveju sergantysis turi izoliuotis“, – kalbėjo ji portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.

REKLAMA

Apie tai yra įspėjęs ir A. Dulkys. „Dabar, kai omikron turi savo tą elgesį, kada jis yra labai užkrečiamas ir tarp persirgusių, ir tarp pasiskiepijusių, tampa labai svarbu sekti, o kokia yra situacija organizacijose, kurios teikia svarbiausias paslaugas ne tik sveikatos apsaugos sistemai“, – Žinių radijui sakė jis.

Dauguma darbuotojų serga lengvai

Gydymo įstaigų vadovai patvirtina, kad jei situacija dėl COVID-19 pacientų išlieka stabili, nerimą kelia vis daugiau nedarbingumo lapelius gaunančių medikų. Konstatuojama, kad infekciją pasigauna tiek imunizuoti, tiek neimunizuoti asmenys. Be to, nemažą dalį atvejų sudaro artimųjų slauga.

„Medikų sergamumas yra pakankamai didelis faktiškai visose tiek Klaipėdos, tiek kitose Lietuvos ligoninėse. Sergantieji skaičiuojami dešimtimis. Dabar turime 17 sergančių medikų, su pagalbiniu personalu būtų 26. Daugiausiai tai nekovidinio skyriaus darbuotojai“, – dar antradienio skaičius komentuodamas sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.

REKLAMA
REKLAMA

Ligoninės vadovas tikino, kad tokia situacija jau atsiliepia tiesioginėms funkcijoms: „Kiekvienas gydytojas ir ne tik jis labai svarbus, ypač turint omenyje, kad kovidiniuose skyriuose darbuotojų reikia papildomai.“

Anot V. Janušonio, kadangi omikronas labai greitai plinta, ši medikų sergamumo problema išliks. Jis pažymėjo, kad ligos atvejai yra lengvi, daugiausiai ligos šaltiniai – iš namų, tenka izoliuotis dėl vaikų susirgimų.

Nors medikams yra patvirtinta atskira izoliavimosi tvarka, vadovas teigė, kad kiekvienu atveju sprendžiama individualiai – jei kontaktas artimas, tada izoliuojasi.

Nerimas, kad medikų gali pritrūkti

Jam antrindamas Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus pažymėjo, kad kaip tik šią savaitę atsirado nerimą keliantys požymiai, kada sergančio personalo skaičius gydymo įstaigoje tampa problema.

„Bendrai iš 1,3 tūkst. darbuotojų skaičius nėra didelis – 27, bet jis auga, nes prieš savaitę buvo tik 17. O dar prieš tai būdavo iki 10-ies. Tai, panašu, kad šie skaičiai auga. Ir jei tokia tendencija laikysis toliau, tai su šia problema susidursime“, – pažymėjo jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Įstaigos vadovas išskyrė tris sergančio personalo grupes. Visų pirma, tie, kurie turi nedarbingumo pažymėjimus dėl COVID-19 – arba serga patys, arba yra izoliacijoje.

„Kita grupė personalo, kurie negali atlikti funkcijų, jie vienaip ar kitaip negali atvykti į darbą dėl to, kad slaugo prižiūri ar yra izoliacijoje dėl sergančių savo artimųjų ar vaikų. Esant tokiems dideliems skaičiais – 4 tūkstančiams susirgimų per parą, natūralu, kad tarp jų yra ir medikų artimųjų, kuriuos jie turi prižiūrėti.

Taip pat trečia grupė „iškrentančių“ žmonių – tų, kurie ir šiaip serga, nes sausio-vasario mėnesių laikotarpis visada būdavo labiausiai ligotas, kai suintensyvėja ir kitos infekcinės ligos ir dar prieš kovidą turėdavome sergančių darbuotojų padidėjimą“, – pasakojo D. Steponkus. 

Jis pažymėjo, kad nors su problema dar susitvarkoma, matant didėjimo tendenciją jaučia nemažą nerimą, kad medikų gali pritrūkti.

„Omikroną „pasigauna“ visi medikai – tiek imunizuoti, tiek ne, bet kurie yra pasiskiepiję ar persirgę serga lengviau arba be simptomų. Tai yra ir bėda, nes dauguma serga lengvai, nieko nejaučia, bet begali atlikti darbinių funkcijų. 

REKLAMA
REKLAMA

Omikrono atmaina kaip kokia kaukė – išties tikėjomės, kad iš didelio kiekio pacientų bus daug užplūstančių ligonines, bet kol kas tokio antplūdžio neturime“, – komentavo D. Steponkus.

Žada be pagalbos nepalikti nė vieno paciento

Tuo metu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nedarbingumo pažymėjimus turi net apie 180 darbuotojų. 

„Dalis jų serga kitomis ligomis, dalis – COVID-19 arba yra saviizoliacijoje. Pagrindinė saviizoliacijos priežastis – namiškių, ypač vaikų, susirgimai“, – informavo įstaigos atstovas Vytautas Riaubiškis.

Jis konstatavo, kad „jeigu susirgimų arba saviizoliacijos atvejų daugės, gali kilti laikini ligoninės personalo įprastinio darbo ritmo sutrikimai“. 

„Ligoninės administracija deda visas pastangas, kad padidėjęs sergamumas kuo mažiau įtakotų įprastinį ligoninės darbą, rotuoja stacionarinėje ir ambulatorinėje grandyse dirbančius gydytojus specialistus, kad teikiant paslaugas gyventojams neatsirastų spragų. Užtikriname, kad visi pacientai, kurie kreipiasi į mūsų ligoninę, neliks be gydytojų specialistų dėmesio ir tinkamai suteiktos medicininės pagalbos“, – situaciją portalui komentavo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė Sonata Tenytė konstatavo, kad įstaigoje, lyginant su praėjusiomis savaitėmis, taip pat stebimas sergančio personalo skaičiaus augimas. Tiesa, dėl to dar nematoma grėsmė gydymo paslaugų teikimui.

Ką tik buvo sergančių 8–10 žmonių. Čia kalbama apie įvairių grandžių darbuotojus – ir slaugytojus, ir administracijos darbuotojus, ir medikus. Kad tie sirgimai „kirstų“ per paslaugų teikimą, dar taip nėra, bet viską stebime.

Ir jei lygintume su situacija prieš porą savaičių, tai sergančio personalo buvo gal 2–3 asmenys, o dabar matome, kad tas skaičius ūgtelėjo. Aišku, daugiausiai susirgimų ateina iš šeimų – vaikai atsineša iš mokyklų, darželių ir panašiai“, – nurodė ji.

Dar neskambina pavojaus varpais

Situaciją gydymo įstaigoje panašiai nušvietė ir LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

„Pirmadienio duomenimis, apskritai buvo 25 sergantys darbuotojai iš daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Taigi kol kas mes tos problemos, kokia buvo pernai dar iki vakcinacijos, nejuntame. Būna bangos – tai 15, tai 30 žmonių suserga, bet ne šimtai“, – komentavo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Ligoninės atstovas pridūrė, kad nėra taip, kad jokios problemos nebūtų – periodiškai suserga ar turi izoliuotis tiek slaugytojai, tiek medikai. Tačiau, kaip pažymėjo S. Tvirbutas, ji buvusi ir anksčiau, nėra kažkaip naujai paveikta omikron bangos.

„Nėra taip, kad tai būtų šių dienų nauja aktualija. Sergamumas yra, bet tikrai ne tokio lygio, kaip buvo iki vakcinacijos. Manome, kad vakcinacija mus vis dar iki šiol gelbsti. Tikimės, kad nepablogės, bet, aišku, dar anksti daryti išvadas, kai liga dar nėra tiek išplitusi“, – sakė ligoninės atstovas.

Dėl privalomų skiepų medikams mato dvi medalio puses

Seime kaip tik sprendžiant klausimą dėl privalomų skiepų medikams ir socialinio sektoriaus darbuotojams uostamiesčio gydymo įstaigų vadovai dabartiniame kontekste nematė didelės to būtinybės.

„Medikai turbūt buvo ir yra ta visuomenės dalis, kuri labiausiai pasiskiepijo. Iš mano minėto 1,3 tūkst. darbuotojų šiandien turime kažkur 40 asmenų, kurie nėra pasiskiepiję ir nesirgę. Bet nė vieno iš jų nėra gydytojo, gal tik viena kita slaugytoja, tai daugiausiai personalas, kuris sveikatos paslaugų neteikia“, – komentavo D. Steponkus.

REKLAMA
REKLAMA

Jis sutiko, kad rūpestis, jog pasiskiepiję medikai galėtų teikti paslaugas, yra gerai, bet tai gali sukelti papildomų įtampų.

„Ir taip esant įtemptai situacijai sveikatos sektoriuje tai ją dar labiau įtemptų. Ir kaip elgtis tada su tuo mediku, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra nesiskiepijęs, o darbo funkcijas atlieka puikiai? Tai, manyčiau, kad šiuo momentu nereikėtų to daryti. Kiek žinau, ir kitose gydymo įstaigose yra panaši situacija ir pozicija šiuo klausimu“, – komentavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas.

V. Janušonis sutiko, kad negalima siūlymo vienprasmiškai vertinti.

„Čia kaip moneta turi dvi puses – teigiamą ir neigimą. Sakykime, jau turėjau du darbuotojus, kurie iš dekreto turi grįžti ir sakė, kad jei bus priverti pasiskiepyti, tai negrįš. Tai reikia labai pamatuotai žiūrėti. Kas jau susistatęs nesiskiepyti, tai jokiais būdais to nedarys. Ir gali būti tik prarasti geri darbuotojai“, – svarstė jis.

Eikite jūs visi nachui !!!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų