Gydymo terapija, naudota kovai su Ebola, pritaikyta sunkiai sergantiems Covid-19 – rezultatai nedžiugina

Britų tyrimas parodė, kad pasveikusiųjų nuo koronaviruso kraujo suleidimas nepadidina tikimybės pasveikti.

Mokslininkai, vykdantys REMAP-CAP tyrimą, stabdo infekuotų intensyvios terapijos skyriaus pacientų įtraukimą, po to kai nerado įrodymų, kad pasveikusiųjų plazmos terapija padidina tikimybę pasveikti.

Sprendimas buvo priimtas tyrėjams išanalizavus duomenis, surinktus iš beveik 1 000 pacientų, kuriems buvo taikyta ši terapija, naudota ir Ebolai gydyti.

Buvo tikėtasi, kad antikūnai – su virusu kovojantys baltymai – esantys pasveikusio paciento kraujyje, padės pasveikti silpnos sveikatos ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurių imuninė sistema nesugeba su COVID-19 virusu susitvarkyti pati.

Tyrėjai sakė, kad šis gydymo būdas gali nepadėti sunkiai sergantiems, kadangi jų plaučiai yra pažeisti „per daug, kad pasveikusiųjų plazmos perpylimas ką nors pakeistų“.

REMAP-CAP tęs antikūnų praturtintos plazmos poveikio tyrimus pacientams, kurie koronavirusu serga ne tokia sunkia forma. Mokslininkai stebės, ar toks gydymo būdas gali sustabdyti infekciją prieš sustiprėjant jos simptomams.

Tarptautinį tyrimą vykdantis Londono Imperatoriškasis koledžas prašo koronavirusu persirgusių žmonių ir toliau aukoti savo kraujo plazmą. Jungtinės Karalystės sveikatos reikalų sekretorius Mattas Hancockas susilaukė daug dėmesio, kai birželio mėnesį buvo nufotografuotas aukodamas savo kraują, po to kai kovą pasveiko nuo COVID-19.

Visgi, dabartinis pranešimas yra paremtas preliminariais tyrimo rezultatais. Buvo pateikti duomenys, surinkti iš 912 intensyvios terapijos skyriaus pacientų, kuriems buvo paskirtas pasveikusiųjų plazmos perpylimas.

Analizė parodė, kad statistiškai, buvo mažai tikėtina, jog tyrimas bus naudingas, siekiant padidinti sergančiųjų tikimybę išgyventi arba sumažinti dienų, praleistų intensyvios terapijos skyriuje, skaičių.

REKLAMA

Mokslininkai į tyrimą nebeįtraukinės naujų sunkiai koronavirusu sergančių pacientų, iki kol nebus pabaigtos visos 2 000 pacientų, gulinčių intensyvios terapijos skyriuose, analizės.

Tyrėjai pažymėjo, kad: „Dėl to šie duomenys yra tik preliminarūs, ir gali pasikeisti, atlikus visas analizes.“

Profesorius Alexis Turgeonas, reanimatologas, Kvebeko universiteto mokslininkas ir vienas iš pagrindinių REMAP-CAP tyrėjų, pasakojo: „Nėra žinoma, kodėl pasveikusiųjų plazmos perpylimas, panašu, nepadeda sunkiai sergantiems COVID-19 pacientams intensyvios terapijos skyriuje.“

„Tačiau, gali būti, kad to priežastis yra per daug pažeisti plaučiai. Šiuo atveju, pasveikusiųjų plazmos perpylimai nieko nebekeičia.“

Anthonis Gordonas, anesteziologijos ir reanimatologijos profesorius Imperatoriškajame Londono koledže, kuris taip pat dirbo prie tyrimo, sakė: „Džiaugiuosi, kad REMAP-CAP pavyko pateikti svarbių įrodymų apie tai, kokiems pacientams pasveikusiųjų plazmos terapija gali padėti.“

„Liūdna, kad kritinės būklės pacientams šis gydymas nepadeda, tačiau tai vis tiek yra svarbi informacija.“

„Pasveikusiųjų plazma yra vertingas išteklius, ir dabar galime sutelkti dėmesį į tuos pacientus, kuriems šis gydymas gali padėti. Galbūt tiems, kurių liga nėra taip smarkiai pažengusi, o galbūt ligoniams, kurių imuninės sistemos yra silpnos“, – sakė profesorius.

Pasveikusiųjų kraujo plazma – naudojama jau apie 100 metų kitoms infekcijoms gydyti – veikia naudojant skystą kraujo sudedamąją dalį, vadinamą kraujo plazma.

Ši antikūnų pripildyta plazma yra suleidžiama koronavirusu sergantiems pacientams, kurių organizmas negeba pagaminti ligai nugalėti reikalingų antikūnų, tikint, kad tai padės sunaikinti virusą.

Kraujo plazmos paaukojimo procesas užtrunka apie 45 minutes. Gydytojai atskiria plazmą nuo kraujo kūnelių proceso, vadinamo plazmafereze, metu.

Donorams turi būti patvirtinta koronaviruso infekcija, tačiau kraują jie gali aukoti tik praėjus 3–4 savaitėms po pasveikimo.

REKLAMA

Šis gydymas buvo naudotas prieš šimtmetį, per 1918-ųjų ispaniškojo gripo pandemiją. Skaičiuojama, kad jos metu mirė apie 50 milijonų žmonių.

Pagrindinis tokio gydymo privalumas – jis yra lengvai ir greitai pasiekiamas, ir jam tereikia pasveikusio žmogaus kraujo.

Šis procesas taip pat yra žymiai pigesnis nei naujo vaisto kūrimas, kuriam reikalingi klinikiniai tyrimai ir reglamentavimas, dar prieš pradedant masinę gamybą, gali kainuoti milijonus.

Pasveikusių asmenų kraujo plazma buvo naudojama ir kovojant su panašių koronaviruso tipų sukeltomis SARS ir MERS pandemijomis, taip pat Ebola.

Plazma sudaro apie 55 proc. viso kraujo tūrio. Tai skysta terpė, kuri po kūną nešioja raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius.

Skyrus pacientui, ji gali suteikti jo organizmui būtiną dozę svarbių medžiagų, vadinamų antikūnais.

Kai žmogus suserga koronavirusu, jo imuninė sistema gamina antikūnus, kurie puola virusą. Antikūnai susidaro per mėnesį ir lieka kraujo plazmoje, jeigu virusas vėl patektų į organizmą. Neaišku, kiek laiko antikūnai išlieka ir taip apsaugo žmones, jau sirgusius SARS-CoV-2 virusu.

Pasveikusiųjų plazmos terapija gali būti didžiausia viltis koronaviruso pacientams, kol mokslininkai dirba kurdami naujus, specifinius vaistus šiai ligai gydyti.


Rašyti komentarą...
V
Vidas
2021-01-19 16:45:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Onute, joks bioptronas neapsaugo nuo covido taip kaip ir Uspaskicho vanduo. Nerašyk nesąmonių ir neklaidink žmonių.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (189)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų