„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje: nuo aiškaus lyderio iki galbūt prasčiausio legionieriaus klubo istorijoje

Kauno „Žalgiriui“ (17/17) ketvirtadienio vakarą oficialiai baigėsi Eurolygos sezonas. Martino Schillerio auklėtiniai jį užbaigė solidžia pergale namuose, kai 93:78 (27:14, 12:19, 22:13, 19:18) palaužė Atėnų „Panathinaikos“ (11/21) klubą.

Rungtynėse kauniečiai pirmavo praktiškai viso mačo metu. Nors antrame kėlinyje leido varžovams kiek priartėti, bet solidi trečiojo kėlinio pradžia galutinai palaužė graikų pasipriešinimą.

Susitikime rezultatyviausiai žaidė Lukas Lekavičius ir Thomasas Walkupas. Jie atitinkamai pelnė 20 ir 18 taškų.

Karjeros rekordų Eurolygoje prigerino ir Marekas Blaževičius. 19-metis vidurio puolėjas gavo pasireikšti 18 minučių, pelnė 7 taškus, atkovojo 4 kamuolius ir surinko 8 naudingumo balus.

(41 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Kauno „Žalgiris“ – Atėnų „Panathinaikos“

„Žalgiris“ jau prieš šias rungtynes žinojo, kad į Eurolygos atkrintamąsias prasibrauti nepavyks. Nors kitoms komandoms dar liko sužaisti rungtynių, bet kauniečiai rikiuotėje liks vienuolikti.

Permainingas ir labai įtemptas Eurolygos reguliarusis sezonas žalgiriečiams jau baigėsi. Jame buvo ir įspūdingų pergalių ir puikių individualių krepšininkų pasirodymų. Kiti gi galbūt nepateisino į juos dėtų vilčių.

Tv3.lt paprašė krepšinio trenerio Tomo Purlio apžvelgti kiekvieno „Žalgirio“ krepšininko Eurolygos sezoną.

Thomasas Walkupas (24 min. 8,2 tšk., 4,5 rez. perd, 1,6 kld., 10,6 naud. bal.)

Kai prieš tris metus atvyko į Kauną jis buvo toks tipinis antros pozicijos žaidėjas arba labiau combo. Dabar tapo tikru įžaidėju. Bet kas gerai, kad jis ne tik kuria atakas, priima gerus sprendimus puolime, bet ir pats pataiko, ir pats susikuria metimus, ir prasiveržia.

Šiemet tai vienas tų žaidėjų, kuris labai pasikėlė savo vertę. Jis puikiai ir ginasi, vakar matėme, kaip sėkmingai Mario Hezonja stabdė ir apskritai visame sezone buvo akivaizdūs jo geri gynybiniai sugebėjimai. Manau, jis drąsiai gali kitąmet žaisti elitinėje Eurolygos komandoje.

REKLAMA

Lukas Lekavičius (18 min., 8,2 tšk., 1,2 atk. kam., 2,4 rez. perd., 1,6 kld., 8,3 naud. bal.)

Seniai sakiau, kad Lukas tas žaidėjas, kuris priklausomas nuo geros fizinės formos. Jis neina į kontaktą, nėra fiziškai stiprus, neturi tvirto kūno, tad jam svarbu staigumas, greitis. Jei jis nepavargęs, tada gali pridaryti daug bėdos varžovams. Lukas labiau atkarpų žaidėjas, kuris nėra įžaidėjas, o labiau toks scoreris, kurio rankose kamuolys.

Tačiau žalgiriečiams sėkmingai pavyko tą išnaudoti ypač sezono pabaigoje. 

Marius Grigonis (28 min., 13,4 tšk., 2,1 atk. kam., 3,3 rez. per., 45 proc. tritaškių taiklumas, 13,7 naud. bal.) 

Tai buvo Mariaus proveržio sezonas. Pirmas sezonas Kaune kiek sunkus buvo, antrame pasitaikė ir trauma, o dabar jau tie metai, kai parodė klasę. Lemiamais epizodais kamuolys buvo jo rankose, išplėšė ne vieną pergalę o ir Martinas Schilleris pasitikėjo, suteikė daug laisvės.

Atsiskleidė Mariaus, kaip krepšininko, gerosios lyderio savybės, plius žinome, kokio tvirto charakterio žaidėjas jis yras.

Steve'as Vasturia (12 min., 2,5 tšk., 0,9 atk. kam., 0,7 rez. per., 1 naud. bal.)

Sunku kažką ir pasakyti. Sezono pradžioje nemačiau jame potencialo, o po traumos dar akivaizdžiau pasimatė, kad jo sezonas tiesiog nusivylimas. Jis yra vienas didžiausių nusivylimų galbūt net visoje komandos istorijoje.

Ar jam per aukštas lygis, ar komanda netinkama, nežinau, bet nematau jo liekančio kitąmet. 

Rokas Jokubaitis (21 min., 7 tšk., 1,7 atk. kam., 2,5 rez. per., 1,5 kld., 6,8 naud. bal.)

Pirmasis toks proveržio sezonas Rokui. Manau, jis gerai išnaudojo pandeminius metus, nes fiziškai sutvirtėjo, tapo greitesnis. Nebijo imtis iniciatyvos, nors kartais galbūt ir per drąsiai tą daro. Matėme momentų, kai pramesdavo du metimus ir tuoj pat bandydavo dar.

Ko trūksta, tai komandos valdymo, supratimo, kad naudos galima duoti ir nerenkant taškų. Nes kai prameti du-tris kartus ir bandai dar, tai išmuši komandą iš vėžių.

REKLAMA

Karolis Lukošiūnas (5 min. 2,3 tšk., 40 proc. pataikymas iš toli, 0,8 naud. bal.)

Sezono pabaigoje gavo žaidimo laiko. Jis yra metikas. Aukštiems žmonėms lengviau, nes jie gali ir lengvus taškus susirinkti iš po krepšio, o Karoliui reikia išsimesti tolimus metimus, jam reikia ir sukurti situacijas. Pradžioje Artūras Milaknis buvo tas žaidėjas, o Karolis nelabai žaisdavo, bet paskui, gavęs laiko, jis įrodė, kad gali būti naudingas.

Sakyčiau, kad gali žaisti tame pačiame vaidmenyje kaip ir A. Milaknis klube. K. Lukošiūnas geras snaiperis, turi taisyklingą metimą, gerai išbėga iš užtvarų. K. Lukošiūnui svarbu ir pataikyti pirmąjį metimą.

Nigelis Hayesas (27 min., 9,5 tšk., 3,9 atk. kam., 1,2 rez. per., 1,1 per. kam., 9,8 naud. bal.)

N. Hayesas buvo vienas svarbiausių žaidėjų šiemet. Ko trūko, tai stabilumo. Kartais atkarpos, kai per pirmą kėlinį jau dešimt taškų įmesdavo, paskui dingdavo šiek tiek. Kitą kartą kitokia atkarpa, galbūt mačo pabaigoje, bet reikia daugiau pastovumo.

Bet jis labai universalus žaidėjas, kuris ir pats meta, ir veržiasi, ir agresyvus, ir gerai ginasi. Jam kartais gal pati sistema nėra naudinga, kai daug žaidžiama pikenrol sistema, tai jis, kaip trečias numeris, paliekamas krašte arba pačiam iniciatyvos trūksta

Patricio Garino (7,5 min, 3 tšk., žaidė tik keturis mačus). Į aikštę po sunkios traumos žengė tik keturis kartus.

Vėlgi, kas būtų jei būtų. Bet aš manau, kad jei P. Garino būtų sveikas nuo sezono padžios, vietoj S. Vasturios kad ir tas pats Tomas Dimša būtų, tai komanda galėjo pakliūti į aštuntuką. Nes dabar skiria kelios pergalės, bet tokie žaidėjai duotų labai daug naudos.

Artūras Milaknis (19 min., 6 tšk., 1 atk. kam., 0,7 rez. per., 0,5 per. kam., 0,4 kld., 4,5 naud. bal., 47 proc. tritaškių pataikymas)

Apskritai tas paskutines nesėkmes vertinčiau su tuo, kad jis gavo traumą. A. Milaknis labai labai svarbus žaidėjas. O dar nebuvo P. Garino, tai trečioje pozicijoje buvo skylė. Jis ir meta, ir pritraukia varžovų dėmesį. 

REKLAMA

A. Milaknis kartais pataiko, kartais prameta, bet jis tas žaidėjas, kuris klubui yra labai svarbi detalė.

Augustine'as Rubitas (19 min., 8,1 tšk., 4,2 atk. kam., 0,7 rez. per., 0,6 per. kam., 1 kld., 9,4 naud. bal.)

Buvo rotacijos žaidėjas, kuris kartais ir penktu, ir ketvirtu numeriu žaisdavo. Gal kažkiek norėjos daugiau iš jo iniciatyvos arba jo išnaudojimo metant iš distancijos.

Tokių situacijų pasitaikė, bet norėjosi jų daugiau. Tačiau jis stabilus žaidėjas, kuris irgi per sezoną pasikėlė savo vertę.

Paulius Jankūnas (16 min., 3,9 tšk., 4,4 atk. kam., 1 rez. per., 1 kld., 7,1 naud. bal.)

Po sunkios sezono pradžios jis įgavo pasitikėjimo. Treneris ėmė Paulių daugiau išnaudoti, atsirado taiklūs metimai ir iš distancijos. Apskritai Paulius tas žaidėjas, kurio nauda nėra vien taškai. Gynyba, užtvaros, pagalba komandos draugams, tas išlindimas, kai varžovai keičiasi. Daug naudos ir neatakuojant krepšio.

Manau gerai, kad toks žaidėjas lieka dar bent metams.

Joffrey Lauvergne'as (21 min., 10,7 tšk., 5,6 atk. kam., 1,5 rez. per., 1,6 kld., 12 naud. bal.)

Sezono pirmoje pusėje labai į akis krito tie pramesti paprasti metimai. Centrai tokius metimus gali pramesti du-tris per sezoną, o būdavo, kad jis per mačą neišnaudodavo tiek puikių šansų. Gaila tų lengvų taškų.

Kiek užkliuvo jo psichologija. Kartais atrodė, kad jei iškart nepasisekdavo, tai imdavo nervuotis, pykti, daryti nelogiškus sprendimus. O komandai tai atsiliepia. Neblogas sezonas, bet trūksta stabilumo.

Martinas Gebenas (8 min., 3,3 tšk., 2,1 atk. kam., 0,6 rez. per., 4,5 naud. bal.)

Duoda tiek naudos, kiek gali. Nemanau, kad daugiau ką gali pasiūlyti. Sezono pabaigojė žaidė daugiau, kartais geriau sekdavosi, kartais prasčiau. Bet žaidžia daugmaž ties savo potencialu.

Vėlgi, rotacijoje jis nukonkuravo Mareką Blaževičių, vadinasi ir treneris jį įveritno.

Marekas Blaževičius (2 tšk., 1,2 atk. kam., 0,5 rez. perd., 2,2 naud bal.)

Jo situacijos taip ir nesupratau. Girdėjau, kad jis buvo laikomas komandoje apsidraudžiant, kad iškritus aukštam žmogui būtų kuo pakeisit. Bet beveik metus prasėdėjo, LKL irgi daug nežaidė, o tų klubų, kurių norėjo jį išsinuomoti, buvo nemažai.

REKLAMA

Keista sitaucija, bet žaidėjas potencialo tikrai turi daug.

Treneris Martinas Schilleris.

Sezono pradžia nebuvo lengva. Naujas treneris, pirmas darbas Europos krepšinyje, o čia ir iškart Eurolyga. Matėsi, kad bandė įdiegti tą labiau JAV krepšinį, bet Europoje jis kitoks. Čia daug taktinių sprendimų priima treneris, tenka kartais taikstytis prie varžovų, ar ieškoti jų silpnų pusių.

Bet gerai, kad treneris neužsiciklino ir nebandė žūtbūt žaisti, kaip nori jis, o ne pagal sitauciją. Kas nepatiko, tai rotacija, kuri nebuvo gera, kai, pavyzdžiui, LKL nebuvo ilsinami lyderiai, kai tą reikėjo padaryti. Tačiau debiutinį sezoną galima vertinti labai teigiamai, tai naujas, geras treneris, su kurio pasikvietimu komanda neprašovė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų