Kai ankstų 2022 m. vasario 24 dienos rytą pasklido žinia apie Rusijos invaziją į Ukrainą Tarasas Stepanenka buvo namuose su šeima.
Pasak vyro, ši data amžinai liks įrašyta jo atmintyje, kaip diena, kai jo ir milijonų žmonių gyvenimai visoje Ukrainoje pasikeitė amžiams.
Ukrainos futbolininkas T. Stepanenka vis dar prisimena didelę baimę, kurią jautė išgirdęs šūvių garsą ir sprogimus pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis. Tuo metu 33 metų vyras su šeima slėpėsi Kyjivo rūsyje. Ten jie glaudėsi tris dienas, nežinodami, koks bus jų likimas, kol galiausiai pabėgo iš šalies sostinės.
„Įsivaizduokite jūs esate tik futbolininkas, turite tris vaikus ir žmoną ir nežinote, ką daryti. Nežinote, ką daryti, jei į jūsų namus atvyks Rusijos kariuomenė. Man, kaip žmogui, norinčiam apsaugoti savo šeimą buvo labai sunku. Labai bijojau dėl savo šeimos, tikrai nežinojau, ką daryti tokioje situacijoje“, – CNN Sport sakė T. Stepanenka.
Prasidėjus karui šeima persikėlė į pietus, kad pabėgtų toliau nuo kovų, vėliau paliko šalį ir persikėlė į Moldovą, kol galiausiai apsigyveno Ispanijoje.
„Tikrai pajutau palengvėjimą, kai persikėlėme iš Kyjivo“, – sakė T. Stepanenka, kalbėdamas su CNN Londone prieš Ukrainos Europos 2024 atrankos rungtynes su Anglija kovo mėnesį.
Pabėgimas iš Ukrainos
Nuo karo pradžios jau praėjo daugiau nei metai, o pabaigos ženklų dar vis nematyti.
Tikrasis šalies nuniokojimas atsiskleidė tik po Rusijos traukimosi iš rajonų į šiaurę nuo sostinės Kyjivo ir kai kurių pietų bei rytų Ukrainos dalių. Tokių miestų pavadinimai kaip Buča ir Irpinė tapo Rusijos žiaurumo ir karo nusikaltimų sinonimais.
Mūšiai vis dar tęsiasi, o kai kurios Rytų ir Pietų Ukrainos dalys patiria beveik nenutrūkstamą Rusijos pajėgų puolimą. Atsižvelgdamas į tai, T. Stepanenka yra dėkingas, kad dėl jam suteiktų specialių profesionalaus sportininko sąlygų jis galėjo išvykti iš šalies.
Tačiau futbolininkas, savo nacionalinės rinktinės spalvas vilkėjęs 72 kartus, šios privilegijos nelaiko savaime suprantamu dalyku ir žino, kad jam pasisekė labiau nei daugeliui.
Štai kodėl dabar jis paskyrė savo gyvenimą ir karjerą tam, kad informuotų pasaulį apie Ukrainos kovą. Nepaisant to, kad iš Ukrainos išvyko T. Stepanenka laiko tai savo nacionaline pareiga ir teigia kalbėjęs su daugybe žurnalistų iš viso pasaulio.
Jo pasiryžimą kalbėti savo tautiečių vardu ir išlaikyti Ukrainą naujienų dienotvarkėje taip pat iš dalies lėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimas šalies sportininkams atstovauti Ukrainai pasaulinėje arenoje.
„Visi žmonės Ukrainoje turi pareigą ginti šalį, o mano amžiaus vyrai yra kariai ir savanoriai, padeda ligoninėse arba yra mokytojai. Esu futbolininkas, tad ką galiu padaryti savo šaliai? Geriausia, ką galiu padaryti, tai atstovauti savo šaliai kaip sportininkas ir nusiųsti žinią Europos šalims bei papasakoti mūsų istoriją per futbolą“, – CNN pasakojo T. Stepanenka.
Karjera konflikto metu
Sportininkas ne tik atstovauja savo šaliai, bet ir didžiuojasi galėdamas žaisti Donecko „Šachtar“, kuris yra vienas didžiausių Ukrainos klubų.
Prie šio klubo jis prisijungė dar 2010 m. ir nuo to laiko žaidė daugiau nei 200 kartų bei laimėjo aštuonis lygos titulus.
Kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą, o Rytų Ukrainoje prasidėjo kovos tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos armijos, „Šachtar“ klubas buvo priverstas palikti savo namus Donbaso regione, o nuo to laiko klubas vis keičia savo vietą, kurioje rungtyniauja.
Neturint nuolatinių klubo namų, tenka nuolat keliauti, o kelionės ir logistika smarkiai kenkia žaidėjams, darbuotojams ir rėmėjams.
„Esu labiau motyvuotas žaisti futbolą ne tik kaip futbolininkas, bet ir kaip žmogus, turintis pareigą savo šaliai. Kiekvienose rungtynėse, kuriose dalyvauju su „Šachtar“ ar nacionaline komanda, visada sakau jaunesniems vaikinams, kad mūsų pareiga yra padaryti viską, kad atstovautume savo šaliai. Perduoti žinią, kad Ukrainos žmonės yra stiprūs. Jie kovoja visose srityse: sporto, politikos ir mūšio lauke“, – pridūrė jis, paklaustas, kaip sugebėjo sutelkti dėmesį į sportą.
Ruslano Malinovskio žinutė
Nesvarbu, ar sportininkai žaidžia savo klubuose, ar nacionalinėje komandoje, Ukrainos žaidėjams neįmanoma pabėgti nuo karo.
Daugelis kiekvieną rytą pradeda tikrindami žiniasklaidą, naujienų kanalus ir oro antskrydžių programas, kuriose pranešama apie naujausius smūgius, kuriuos patyrė šalis.
Tokioje nepavydėtinoje realybėje jau daugiau nei metus tenka gyventi ir futbolininkui Ruslanui Malinovskiui.
29-erių futbolininkas atstovavo Italijos „Atalanta“ klubui ir lemtingą vakarą ruošėsi žaisti Europos lygos rungtynes su Graikijos „Olympiacos“, kai išgirdo apie Rusijos invaziją į jo tėvynę.
Sportininkas visą dieną kalbėjosi telefonu su draugais ir šeima, bandė užtikrinti, kad jo artimieji būtų saugūs. R. Malinovskis pasakoja, kad trenerių štabas jo paklausė, ar jis gali tą dieną žaisti. Tačiau, jokių abejonių pastarasis neturėjo.
„Žinoma, aš pasakiau „taip“, – CNN Sport sakė R. Malinovskis.
Nepaisant to, kad jo mintyse buvo gimtinėje vykstantys žiaurūs įvykiai, R. Malinovskis ne tik žaidė prieš „Olympiacos“, bet ir pelnė du įvarčius.
Švęsdamas savo pirmąjį įvartį, R. Malinovskis pakėlė marškinėlius, kad parodytų užrašą ant apatinių marškinėlių: „Stabdykime karą Ukrainoje“. Tai buvo akimirka, kuri nuaidėjo visame pasaulyje.
„Kiekvieną dieną galvoju apie tai, kaip 2022 ir 2023 metais gali būti, kad karas vis dar įmanomas. Kažkokia kita šalis bando užimti kokią nors kitos šalies dalį. Noriu padėkoti visoms šalims, kurios palaiko Ukrainą, o mes darome viską, kad pasaulyje būtų taika. Taip ir turi būti“, – sako vyras.
„Didžiuojuosi, kad esu ukrainietis“
R. Malinovskis teigia, kad žaidimas gali padėti atitrūkti nuo žiaurios karo tikrovės.
„Futbolas yra emocija. Jei kas nors patiria stresą, kažkam yra sunki savaitė, futbolas yra ta vieta, kur tu gali tai numalšinti. Kartais šis sportas gali nudžiuginti, kartais supykdyti, kartais nuliūdinti, būtent todėl futbolas yra sporto šaka numeris vienas pasaulyje“, – sako jis.
R. Malinovskis pabrėžia, kad karas paskatino jį sunkiau dirbti aikštėje. Kaip ir T. Stepanenka, jis futbolą laiko savo nacionaline pareiga ir būdu atsilyginti kovojantiems fronte.
Vyras taip pat įkūrė labdaros organizaciją, kuri Ukrainos vaikams tiekia labai reikalingą medicininę įrangą.
Abu Ukrainos futbolininkai bus pagrindiniai šalies rinktinės nariai, siekdami patekti į Europos čempionatą, kurį 2024 metais rengs Vokietija.
„Didžiuojuosi, kad esu ukrainietis ir galiu atstovauti visiems žaidėjams, kurie žaidžia Ukrainoje. Man patriotas yra tas, kuris myli savo šalį ir jos žmones“, – sako Malinovskis, nacionalinėje komandoje žaidęs 52 kartus.
Parengta pagal CNN.
