23-ejų S. Lyskun Rusijos žiniasklaidos priemonei „Izvestija“ pareiškė, kad vienas iš jos sprendimo motyvų buvo Ukrainos „trenerių nekompetencija“.
„Dauguma mūsų trenerių yra gimnastai arba batutininkai. Kaip žmogus iš visiškai kitos srities gali tave kažko išmokyti? Pastaraisiais metais Ukrainos sporte supratau, kad nebeprogresuoju“, – pasakojo S. Lyskun.
Jauna ir perspektyvi šuolininkė dalyvavo 2024 metų Paryžiaus ir 2021 Tokijo olimpinėse žaidynėse.
„Niekas manęs nepalaikė, priešingai – viskas tik blogino mano psichologinę būklę ir situaciją apskritai dar labiau sunkino, – sakė sportininkė. – Buvo momentų, kai apie savaitę nėjau į treniruotes – tik sėdėdavau namuose ir verkdavau. Iš to nieko gero neišėjo.“
Ukrainos plaukimo federacija S. Lyskun sprendimą pavadino „kategoriškai nepriimtinu“. Kaip teigiama federacijos pranešime, Ukrainos rinktinė „pasiaukojamai kiekvieną dieną kovoja už teisę atstovauti šaliai tarptautinėje arenoje“, o kai kurie treneriai ir sportininkų tėvai „stojo ginti Ukrainos“.
Federacija pranešė, kad sieks atimti iš S. Lyskun visus jos laimėtus apdovanojimus ir kreipsis į tarptautines sporto institucijas dėl sankcijų pritaikymo.
S. Lyskun yra kilusi iš Luhansko, ji taip pat teigė sulaukusi kritikos dėl ryšių su rusakalbiais treneriais. Mergina tikino, kad jos pirmoji trenerė dabar dirba Maskvoje.
„Kai ji išvyko, mes periodiškai bendraudavome ir palaikėme ryšį. O kai vykdavo varžybos, aš ją nuolat matydavau, nuolat su ja kalbėdavausi. Ir dabar, per pastarąsias varžybas, mane visų akivaizdoje už tai kritikavo“, – sakė sportininkė.
Lyskun Tokijuje ir Paryžiuje varžėsi 10 metrų bokšto rungtyje, taip pat dalyvavo sinchroninių šuolių nuo 10 metrų bokšto varžybose. 2024 metų Europos čempionate ji kartu su Kseniya Baylo iškovojo aukso medalį sinchroninių šuolių nuo 10 metrų tramplino rungtyje.
Iš viso S. Lyskun yra laimėjusi 12 medalių pasaulio ir Europos čempionatuose, atstovaudama Ukrainos rinktinei.
Nuo 2007-ųjų su sportininke dirbusi Ukrainos šuolių į vandenį trenerė Tamara Tokmačova pripažino netikėjusi, jog buvusi auklėtinė galėtų priimti tokį šokiruojantį sprendimą.
Pasak trenerės, po Luhansko neteisėtos okupacijos, S. Lyskun persikėlė į Kyjivą ir visad reiškė proukrainietiškas mintis.
„Sportininkai iš Luhansko, Donecko, Mariupolio dažniausiai kalbėdavo rusiškai, bet ji greitai išmoko ukrainiečių kalbą, ja dalino ir interviu. Ji visad pasisakydavo prieš Rusijos agresiją“, – teigė T. Tokmačova.
Paklausta, ar auklėtinė giedodavo Ukrainos himną, trenerė kalbėjo: Ji ne tik giedodavo, ji kartais net verkdavo.“
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
