Į šį purviną verslą įtraukiami ne tik įvairūs Senojo žemyno, pasaulio čempionatai bei turnyrai, pamažu jis skverbiasi ir į gražiausią kas ketverius metus vyksiantį sporto renginį – olimpines žaidynes. Jeigu Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) skelbiama vizija – tobulumas, vienybė, tolerancija ir taika, tai vis dažniau atidengiama ir šešėlinė sporto pusė.
Įsitraukia, kas netingi
Viena geriausių Lietuvos šachmatininkių ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkė-stažuotoja Salomėja Zaksaitė teigia, kad Lietuvos sportininkai – santykinai silpna grandis sporto verslo industrijoje, o toks veiksnys sukuria palankią dirvą sukčiavimui.
Į „juodąjį“ sporto verslą įtraukiami ir perkami ne tik patys žaidėjai, bet ir treneriai, teisėjai, komandų savininkai: „Į manipuliacijas įsitraukia ir nesąžiningi verslininkai, siekiantys legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus“, – pasakoja S. Zaksaitė.
Išgirdus apibrėžimą „manipuliacijos rungtynėmis“ daugeliui iš mūsų dingteli, kad visame šiame verslo epicentre guli tik pinigų prigrūsti maišai. Tačiau rungtynės gali būti ne tik perkamos ar parduodamos: „Taip pat nutekinama konfidenciali informacija, turinti reikšmės varžybų baigčiai ar eigai“.
Jei iš pažiūros „manipuliacijos rungtynėmis“ atrodo labai paprastas „versliukas“, teks nusivilti, nes čia veikia daugybė žmonių. O bene įdomiausias darbas – „agento“. „Tai – tarpininkai, pavyzdžiui, buvę sportininkai, turintys pasitikėjimą ir prieigą prie žaidėjų ir taip „išnaudojantys“ savo buvusią karjerą dabartiniams sportininkams paveikti nesąžininga linkme“, – aiškina vilnietė.
Tikslios sumos – nežinomos
Tikriausiai didžiausias Lietuvą sukrėtęs lažybų skandalas – dvikova šalies čempionate tarp Palangos „Naglio“ ir Kauno „Žalgirio“ komandų. Palangiškiai siekė pasipelnyti iš rungtynių su kauniečiais ir lažybų kontorose už savo ekipos pralaimėjimą didesniu nei 30 taškų skirtumu pastatė dešimtatūkstantines sumas.
Trys „Naglio“ ekipos žaidėjai – Vytautas Buzas, Rimas Varanauskas ir Vidmantas Užkuraitis – statė pinigus už savo komandos pralaimėjimą ir atsipirko 3 tūkst. litų baudomis, kurias krepšininkams skyrė Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Tiesa, V. Užkuraitis neteko ir darbo Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF).
„Tikslios sumos, kurios laviruoja šiame versle, nėra žinomos. Vienintelis oficialus pavyzdys, kuriame „Naglio“ krepšininkai lažinosi už savų rungtynių baigtį, byloja apie daugiau nei 30 tūkst. litų sumas“, – paklausta, kokie pinigai „plaukioja“ Lietuvoje, teigė S. Zaksaitė.
Pasak tyrėjos, užsienyje minimos daug didesnės sumos: „Verta prisiminti precedentinį atvejį, kuomet futbolo teisėjas Robertas Hoyzeris 2005 metais kartu su Kroatijos organizuoto nusikalstamumo atstovais buvo nuteistas už sukčiavimą Vokietijos teisme. Teigiama, kad už manipuliavimą ar bandymą tai daryti 9 rungtynių baigtimi jis gavo 67 tūkst. eurų.“
R. Hoyzeris buvo nuteistas dvejiems metams ir penkiems mėnesiams bei diskvalifikuotas iki gyvos galvos. Vokietis prisipažino manipuliavęs rungtynių rezultatais ir sudaręs sandėrį su lažybų mafija.
„Kol kas beveik nėra atlikta mokslinių tyrimų, kuriais remiantis būtų įmanoma identifikuoti manipuliacijų sporto varžybomis dažnumą ar retumą. Galima tik daryti prielaidą, kad mažiau uždirbantys žaidėjai yra labiau pažeidžiami, dėl to juos lengviau paveikti“, – į klausimą, kas dažniausiai parduoda rungtynes, atsakė S. Zaksaitė.
Kaip atpažinti?
2011 metais „Žalgirio“ ir „Naglio“ rungtynės įtarimų sukėlė dėl neįprastų statymų ir rungtynių eigos. Didžiąją rungtynių dalį palangiškiai atsiliko dviženkliu skirtumu, tačiau likus 2 minutėms iki mačo pabaigos prasidėjo aktorių iš Palangos sudegusio teatro spektaklis.
3 klaidos iš eilės, tiek pat prarasta kamuolių, nepataikytos baudos ir kelis kartus iš eilės neatkovoti kamuoliai greitai pasėjo mintį, kad kažkas ne taip. Anaiptol, kauniečiai net patys veikiausiai nesuprato, kokiame šou dalyvavo, o įprastai kovoję šeimininkai laimėjo didesniu nei 30 taškų skirtumu – tokiu, kokiu ir reikėjo trims gudručiams – 103:66.
Tačiau S. Zaksaitė teigia, kad atpažinti sutartas rungtynes pagal neįprastus statymus ar keistą varžybų eigą nėra patikimas kriterijus: „Vieni iš patikimiausių atpažinimo šaltinių yra prisipažinimai, pokalbių išklotinės, elektroninio pašto žinutės ir liudytojų parodymai.“
„Sudėtinga vertinti manipuliacijų sporto rezultatais paplitimą Lietuvoje, nes kol kas beveik nėra atlikta mokslinių tyrimų šia tema. Profesionaliųjų futbolininkų asociacijos FIFPro 2012 m. atlikto tyrimo („juodosios Rytų Europos knygos“) duomenimis, 11.9% visų respondentų (žaidėjų iš 12 Rytų Europos šalių) teigė, kad jiems buvo pasiūlyta manipuliacijų galimybė (Kazachstane – 34.3%; Graikijoje – 30.3%); 23.6% visų apklaustųjų žinojo apie manipuliacijas, vykstančias jų futbolo lygoje, o Rusijoje žinančiųjų žymiai daugiau – beveik pusė (43.5%). Lietuvos futbolininkai nebuvo apklausti, nes Lietuva nėra FIFPro narė, šis faktas liudija apie nacionalinio paplitimo tyrimo poreikį“, – apie didžiausias Lietuvos futbolo problemas užsiminė šachmatininkė.
LFF trypčioja vietoje
Tai, kad populiariausia pasaulyje sporto šaka – futbolas skendi lažybų liūne, jau pradėta kalbėti seniai. Tačiau Lietuva, kaip ir visose srityse, gerokai vėluoja koja kojon su „mada“. Rugsėjo mėnesio pradžioje Lietuvos futbolo federacija (LFF) didžiai paskelbė, kad pradės kovą su „rungtynių manipuliacijomis“. Esą prokurorams teks ištirti daugiau nei 30 abejotinų varžybų, o dėl sutartų mačų baigties įtariami net du trečdaliai šalies A lygos futbolo klubų.
„Ne vien teisėsauga turėtų imtis priemonių. Manipuliacijos sporto varžybomis, visų pirma, yra sporto teisės (drausmės, etikos kodeksų; varžybų nuostatų) pažeidimas, taigi pati sporto bendruomenė turėtų tai stengtis kontroliuoti. Sporto federacijos turėtų imtis prevencinių priemonių, o jei jos nepadeda, tuomet nubausti pažeidėjus. Tik pačios pavojingiausios manipuliacijų formos turėtų sulaukti teisėsaugos institucijų dėmesio“, – sako tyrėja.
Tai ar Lietuvos futbolas jau taip toli „pažengė“, kad su paprastu trauklapiu tokios piktžaizdės neįmanoma ištraukti? Šioje vietoje vertėtų prisiminti, kad laikantis „sportinės“ ar „riteriškos dvasios“ derėtų ne tik laikytis žaidimo taisyklių, bet ir gerbti tuos, su kuriais žaidi.
S. Zaksaitė yra MRU mokslininkė-stažuotoja, stažuotę atliekanti pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.
