Šlubuoja metimo technika
Didžiausias netikėtumas tas, kad prie rinktinės pakviestas prisijungti Graikijos antroje lygoje praėjusį sezoną rungtyniavęs įžaidėjas Vaidas Kariniauskas.
Šis krepšininkas neblizgėjo net trečiarūšėse varžybose. Graikijoje lietuvis vidutiniškai žaidė net po 30 minučių, pelnė 9,5 taško. Tai 4-5 vieta komandoje. V. Kariniauskas baudas metė varganu 62 proc. taiklumu, o atakų organizatoriui tai itin svarbus žaidimo elementas. Tiesa, alytiškis iš trijų taškų zonos atakavo kiek taikliau nei Kauno „Žalgiryje“, bet tik nuo realybės atitrūkę specialistai gali teigti, jog V. Kariniauskas pusiau mėgėjiškoje lygoje tobulėjo.
Jį galima apibūdinti kaip krepšininką „be metimo“ ir „vienarankį“. Šis žaidėjas pasižymi ne tik prastu pataikymu iš tolimų distancijų, bet ir lėtu kamuolio išmetimu. V. Kariniauskas tokio kalibro metikas kaip Žygimantas Janavičius. Abu jie išsiskiria netaisyklinga metimo technika. Ją, vadinasi, ir taiklumą pagerinti iš esmės beveik neįmanoma. Metimo technika susiformuoja, kai krepšininkui būna maždaug 10-15 metų. Paskui ją radikaliai patobulinti misija itin sudėtinga. Tada galima kasdien atlikti po penkis šimtus ar tūkstantį metimų, bet vargu ar iš to bus naudos.
Tarkim, Ž. Janavičius per pastaruosius keletą metų dėjo milžiniškas pastangas, kad pagerintų taiklumą, bet rezultato jokio. Tai pirmųjų trenerių darbo brokas.
Lietuvos rinktinės kandidatų išplėstinis sąrašas (tv3.lt versija)Infographic
L. Lekavičiaus potencialas užges?
Šie abu kairiarankiai įžaidėjai panašūs ir tuo, jog nekokybiškai varo kamuolį dešine ranka, beveik nesiveržia į dešinę pusę, o įžaidėjui tai dar vienas riebus minusas. Ir šioje srityje patobulėti nėra pats lengviausias uždavinys. Štai atakuojantis gynėjas Mindaugas Lukauskis šio žaidimo elemento – kamuolio valdymo silpnąja ranka – beveik nepatobulino per visą karjerą.
Be to, V. Kariniauskas, nors neblogai mato aikštę ir gali „iškišti“ efektyvių perdavimų, yra lėtokas, negali greitai bėgti su kamuoliu.
Tačiau rinktinės treneris J. Kazlauskas šį įžaidėją vis tiek pakvietė į treniruočių stovyklą. Taip, Lukas Lekavičius šį sezoną atrodė blankiai, tačiau nepakviestas net tarp kandidatų jis gali dar labiau prarasti pasitikėjimą ir realu, kad kitąmet vėl liks už rinktinės borto. O kad Lukas turi nemenką potencialą, mes matėme 2014-2015 m. sezone.
Pamirštas LKL žibėjęs Š. Vasiliauskas
Kvietimo į stovyklą taip pat negavęs Šarūnas Vasiliauskas, skirtingai nei L. Lekavičius, šį sezoną rungtyniavo solidžiau nei praėjusį – buvo vienas geriausių LKL įžaidėjų. 2014 metų pasaulio čempionate, pirmą kartą apsivilkęs rinktinės aprangą, jis atrodė sutrikęs. Tačiau tai nereiškia, kad šis atakų organizatorius atrodytų išsigandęs aikštėje dabar, po dvejų metų.
V. Kariniauskas šiek tiek geriau ginasi nei Š. Vasiliauskas, tačiau pastarasis pranoksta Vaidą beveik visais kitais žaidimo komponentais – labiausiai tolimu metimu ir kamuolio varymu. O nacionalinei komandai stabiliai pataikančių metikų reikia verkiant – nebeturime Simo Jasaičio, Martyno Gecevičiaus, liko Artūras Milaknis, iš dalies Adas Juškevičius, kuris nežinia, ar pats pateks į 12-tuką.
Neeiliniai M. Girdžiūno sugebėjimai
Visa laimė, kad buvo pagaliau pastebėtas Mindaugas Girdžiūnas – vienas geriausių metikų po driblingo per visą Lietuvos krepšino istoriją šalia Rimanto Kaukėno, iš dalies Renaldo Seibučio. Be to, nė vienas antrosios linijos žaidėjas Lietuvoje dabar taip puikiai nesiveržia prie krepšio į abi puses kaip šis klaipėdietis.
Beveik neabejoju, kad Mindaugas pateks į pagrindinę komandos sudėtį, tačiau yra tikimybė, kad jis bus „pasimetęs“ aikštėje kaip Š. Vasiliauskas 2014-aisiais Ispanijoje. M. Girdžiūno neeilinius sugebėjimus buvo galima įžvelgti anksčiau ir pakviesti jį į treniruočių stovyklą jau pernai, kad sužaistų keletą kontrolinių mačų, apsitrintų komandoje, sutvirtėtų psichologiškai. Juk žaidimas „Neptūne“ ir rinktinėje skiriasi kaip diena ir naktis.
J. Kazlauskas aiškino, kad pernai M. Girdžiūnas nepakviestas į treniruočių stovyklas dėl to, kad prastai žaidė antroje sezono dalyje. Tačiau Š. Vasiliauskas visą šį sezoną rungtyniavo užtikrintai, bet olimpines žaidynes turės stebėti per televizorių.
Rinktinės strategas sakė, kad kasmet bando vis naują žmogų įžaidėjo pozicijoje. Pamėgino Vytenį Čižauską, Š. Vasiliauską, A. Juškevičių, L. Lekavičių. Dabar atėjo eilė V. Kariniauskui ir M. Girdžiūnui. J. Kazlauskas užsiminė, kad iš jų labiausiai padėjo ekipai A. Juškevičius, kuriam labiau priimtina ne pirmojo, o antrojo numerio pozicija. Bet Ado, tikrai negadinusio reikalų pasaulio pirmenybėse, J. Kazlauskas į 2015-ųjų Europos čempionatą nusprendė neimti.
Švelniai tariant, keistokos tos antrojo įžaidėjo paieškos.
