Kovo mėnesį startavęs projektas judėkim.lt įsibėgėjo – moksleivių konkurse „Mano klasės mankšta“ dėl pagrindinio prizo – savaitgalio kelionės visai klasei į Palangą jau kovoja daugiau kaip 1500 moksleivių iš 50 mokyklų. Konkurso komisija stebi ir vertina moksleivių mankštas, teigiama pranešime spaudai.
Ta proga ir pakalbinome komisijos narius – Europos kiokušin karatė čempionę Rita Pivoriūnaitę, krepšininką Rimantą Kaukėną ir aktorių Leonardą Pobedonoscevą.
Ką Jums reiškia sportas?
Rita: Sportas yra tiesiog visas gyvenimas, tai mano gyvenimo būdas. Neįsivaizduoju, ar galėčiau gyventi be sporto. Sportuoti man toks pat kasdienis įprotis ir poreikis kaip dantų valymas. Sportas reiškia gerą savijautą - žinau, kad jei ryte nepasportuosiu, vėliau jausiuos blogai.
Leonardas: Sportas yra lyg įsipareigojimas sau – sportuoju dėl savęs. Stengiuosi kaip įmanoma reguliariau sportuoti, paprastai bėgioju 4-5 kartus per savaitę, po kiekvienos treniruotės būtinai palendu po grūdinančiu šaltu dušu. Sportas man reiškia sveikatą – kai sportuoji, stiprėja imunitetas, todėl lengviau atsilaikyti prieš visokias ligas, puolančias šaltuoju metų laiku.
Rimantas: Krepšinis man gyvenime reiškia labai daug, tai man ir darbas, ir laisvalaikis. Noriu pasiekti geriausią rezultatą, tad neretai tam atiduodu visas jėgas. Esu tokio amžiaus, kad noriu krepšiniu džiaugtis kuo daugiau, nes neaišku, kiek man dar teks žaisti.
Kaip pradėjote sportuoti?
Rita: sportuoti pradėjau būdama 7 m. amžiaus. Karatė lankė mano brolis. Paskui jį ir atėjau į karatė, pabandžiau, patiko, tad ir pradėjau užsiimti šia sporto šaka. Buvau aktyvus, sportiškas vaikas. Išbandžiau daug įvairių sporto šakų – gimnastiką, plaukimą, krepšinį, boksą, tenisą. Bandant skirtingas sporto šakas, supratau, kad man artimesnės individualios sporto šakos – dalinimasis atsakomybe ir komandiškumas – ne man.
Rimantas: Į krepšinį atėjau po rungtynių, kurias žaidėme su broliu vienas prieš vieną, jos buvo sunkios.
Leonardas: Kiekvienam dalykui yra savas laikas, sportas – ne išimtis. Nei suaugusio nei vaiko nepriversi sportuoti, jei jis to nenorės. Atsiradus norui sportuoti, pasirinkau sau priimtiną sporto šaką – bėgimą.
Kaip leidžiate laisvalaikį su šeima?
Leonardas: Su šeima renkamės aktyvų laisvalaikį, mėgstame keliauti. Stengiamės keliauti dviračiais ar jais įveikti nors dalį kelionės. Mėgstam išbandyti įvairias naujoves, o pernai atradome, kaip smagu važiuoti paspirtukais. Taigi dabar paspirtuku su dukra sunkiai pasidalinam.
Rita: Mano šeima – sportiška. Tėvai nuo jaunystės užsiiminėjo sportu, nors ir nebuvo profesionalūs sportininkai, visad laisvalaikį leido aktyviai. Ir šiandien jie aktyvūs, mėgsta slidinėti, propaguoja sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą. Tėvų dėka visa mano vaikystė buvo aktyvi: savaitgaliais vykdavom į žygius lygumų slidėmis, nemažai keliaudavome, kopdavome į kalnus. Būdavo taip įdomu su šeima, kad net nesinorėdavo į kiemą.
Ar sunku aplinkinius užkrėsti sporto virusu?
Rita: Savo šeimos narių kažkaip specialiai užkrėsti sportu neteko, nes jie patys visad labai aktyvūs. Šiaip visuomenėje dabar plinta manau teisinga mada sportuoti. Pastaruoju metu itin populiarūs vykstantys įvairūs bėgimai, maratonai, populiarėja tenisas, dviračių sportas. Svarbu kiekvienam atrasti savo sporto šaką.Kalbant apie vaikus, manau, kad čia didžiausią įtaką daro tėvai. Kokį pavyzdį tėvai rodo savo vaikams, taip vaikai ir elgiasi. Jei tėvai guli ant sofos priešais televizorių, vaikas tikrai nesugalvos, kad nori sportuoti ar leistis į dviračių žygį.\
Leonardas: Aktyvus gyvenimo būdas man artimas, tad pačiam sportuoti patinka. Manau, kad nei vieno žmogaus nepriversi sportuoti, jei jis nenori. Be to pastebiu, kaip atėjus pavasariui nemažai žmonių pradeda bėgioti. Tai džiugina. Tikiuosi, kad atėjęs pavasaris ir geras oras bus puiki proga dar daugiau žmonių sportiškai leisti laiką lauke – pasivaikščioti, pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu.
Rimantas: Mane sportuoti motyvuoja tai, kad aš noriu žaisti krepšinį. Kadangi man krepšinis gyvenime užima pakakamai svarbią vietą, todėl tai motyvuoja įvairiai – tai ir noras dalyvauti tiek pasaulinėje olimpiadoje, tiek ir kitame sezone. Manau, kad užkrečiantis geras pavyzdys yra puikus būdas paskatinti kitus, o ypač vaikus norėti būti sveikais ir stipriais kaip sportininkai.
Ko palinkėtumėte konkurso „Mano klasės mankšta“ dalyviams ar moksleiviams, negalintiems apsispręsti dėl dalyvavimo konkurse?
Leonardas: Didesnių miestų moksleiviai turi didelį įvairiausių veiklų – platų būrelių pasirinkimą, moksleivius vilioja bet kurioje miesto vietoje pasiekiamas internetas, tad čia ir ištirpsta laikas, kurį galima skirti kitoms naudingoms veikloms. Manau, kad mažesnių miestelių moksleiviai turi nemažų šansų puikiai pasiruošti, nes jie tiesiog turi mažiau tokių pagundų. Linkiu, kad konkurso filmuke pademonstruota mankšta nebūtų vienkartinis dalykas, skirtas vienam konkursui, o taptų mėgiama kasdiene veikla.
Rita: Norėkit būti madingi – juk dabar madinga sportuoti. Nebijokit žengti sunkiausią pirmąjį žingsnį ir pradėkit. Tiesiog pabandykit. Nė vienas olimpinis čempionas nežinojo, kad vieną dieną jis bus čempionas. Kartais nėra pats svarbiausias dalykas laimėti, o svarbiau – būti aktyviems ir dalyvauti.
Rimantas: Žinoma, palinkėsiu dalyvauti. Norėkite, dalyvaukite ir siekite savo svajonių bei tikslų. Mankštinkitės, reguliariai sportuokite ir kas žino, gal užaugę vieną dieną tapsite čempionais.
Konkursas „Mano klasės mankšta“ – socialinės iniciatyvos Judėkim.lt, skirtos nejudrumui mažinti dalis. Projektą Judėkim.lt inicijuoja Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Projekto partneriai: Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sostinės krepšinio mokykla. Informacinis rėmėjas: Lietuvos radijas ir televizija.
