Po neramių 2020 metų, dėl pandemijos atidėtos Tokijo olimpinės žaidynės dabar oficialiai vyksta. Nors mes negalėsime stebėti žaidynių gyvai, vis tiek yra būdų mėgautis olimpinėmis žaidynėmis, neatsižvelgiant į tai, ar esate čia, Tokijuje, ar kitur.
Japonija turi ilgą olimpinių žaidynių istoriją. Šalis iki šių metų renginio surengė net keletą vasaros ir žiemos žaidynių. Apibendrinant, pateikiame olimpinių įdomybių sąrašą, kuris padės jums pajusti sportinę dvasią.
Vasaros olimpinės žaidynės Tokijuje vyksta jau antrąjį kartą
Pirmosios olimpinės žaidynės Tokijuje įvyko 1964 m. Įdomu tai, kad žaidynės tada buvo surengtos spalio mėnesį, kai orai buvo palankesni, palyginti su liepos – rugpjūčio laikotarpiu, kai mieste būna drėgnai karšta.
Tokijas įėjo į istoriją kaip pirmasis Azijos miestas, surengęs olimpines žaidynes
1964 m. vasaros olimpinės žaidynės Tokijuje buvo pirmosios Azijoje vykusios žaidynės. Po to sekė 1972 m. žiemos olimpiada Sapore ir 1998 m. žiemos olimpinės žaidynės Nagane. Tokijo olimpinės žaidynės bus ketvirtosios olimpinės žaidynės, vykstančios Japonijoje – tai daro Tokiją vieninteliu Azijos miestu, kuriame du kartus surengtos vasaros žaidynės.
Tokijas yra pirmasis miestas pasaulyje, kuris du kartus surengė paralimpines žaidynes
Tokijas taip pat bus parolimpinių žaidynių šeimininku nuo rugpjūčio 24 iki rugsėjo 5 dienos, praėjus maždaug dviem savaitėms po olimpinių žaidynių. Tai reiškia, kad Tokijas yra pirmasis ir vienintelis miestas, antrą kartą surengęs parolimpines žaidynes (pirmosios įvyko 1964 m.).
1940-ųjų olimpiada turėjo vykti Tokijuje
1936 m. Tokijas buvo pasiūlytas kaip 1940 m. olimpinių žaidynių šeimininkas, tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo jos buvo perkeltos į kitą vietą. Helsinkis buvo numatytas kaip atsarginis priimantysis miestas, tačiau šie planai taip pat žlugo dėl karo ir žaidynės galiausiai neįvyko.
„Tokyo 2020“ supažindins su naujomis sporto šakomis
Tokijo olimpinėse žaidynėse debiutuos keturios naujos olimpinės sporto šakos: karatė, važinėjimas riedlentėmis, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas. Tokijo sporto centruose galite patys išbandyti šias sporto šakas. Beisbolas ir mažasis beisbolas, kurių nebuvo olimpinėse žaidynėse nuo 2008 m., grįžo į šių metų olimpiadą.
Japonijos nacionalinį stadioną turėjo projektuoti garsi architektė Zaha Hadid
Elegantiškas Japonijos nacionalinis stadionas yra viena iš daugelio olimpinių žaidynių vietų, kurią turėtumėte aplankyti Tokijuje. Iš pradžių stadionui buvo pasirinktas britės-irakietės architektės Zaha Hadid projektas, tačiau jo buvo atsisakyta dėl ekonomiškesnio Kengo Kuma projekto.
Stadionas yra šiek tiek mažesnis nei 200 000 kvadratinių metrų, o jo pastatymas kainavo 157 mlrd. Japonijos jenų (1,2 mlrd. eurų).
Japonijos nacionalinis stadionas pastatytas iš medienos, surinktos iš visos Japonijos
Pagal tikrą Kengo Kuma stilių, stadiono eksterjere ir interjere yra medienos elementų. Kaip odė Japonijai, mediena gauta iš visų 47 Japonijos prefektūrų. Architektas apibūdino struktūrą kaip „gyvą medį“, pastatytą taip, jog į stadioną patektų kuo daugiau vėjo tam, kad mažiau būtų galima priklausyti nuo oro kondicionavimo.
Tokijo olimpinėse žaidynėse didžiausias dėmesys skiriamas tvarumui
Siekiant skatinti tvarumą, šių metų olimpinėms žaidynėms bus panaudotos tos pačios varžybų vietos, kuriose vyko 1964 m. žaidynės. Be to, tokie daiktai kaip podiumai, uniformos ir medaliai yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Net lovos olimpiniame kaimelyje yra pagamintos iš kartono, kuris bus perdirbtas po žaidynių.
5000 olimpinių medalių yra pagaminti iš tauriųjų metalų, išgautų iš nenaudojamų elektroninių prietaisų
Prieš žaidynes Japonijos žmonių buvo paprašyta paaukoti savo nenaudojamą elektroniką, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus, kad prisidėtų prie olimpinių ir parolimpinių medalių gamybos. Rinkimas vyko dvejus metus nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. kovo. Vietos savivaldybės surinko maždaug 78 985 tonas senų prietaisų ir apie 6,21 mln. mobiliųjų telefonų surinko NTT „Docomo“ parduotuvės.
Tokijo olimpinio deglo sukūrimui semtasi įkvėpimo iš vyšnių žiedų
Tokijo olimpinės deglo estafetės metu naudojamas stulbinantis deglas buvo sukurtas taip, kad primintų vyšnių žiedus (sakuras) – garsų Japonijos simbolį. Estafetė prasidėjo šių metų kovą, kad sutaptų su sakurų žydėjimo sezonu ir apkeliavo visą Japoniją. Deglas pagamintas iš vieno metalo lakšto, kad dizainas būtų sklandus ir vientisas, naudojant tą pačią pažangią technologiją, kuria gaminami „Shinkansen“ greitieji traukiniai.
Du olimpinius talismanus „Miraitowa“ ir „Someity“ pasirinko mokiniai iš Japonijos
Olimpinius ir parolimpinius talismanus išrinko 16 769 pradinių klasių vaikai, balsavę už mėgstamiausius dizainus. Olimpinis talismanas, žinomas kaip „Miraitowa“, yra klasikinės japonų indigo mėlynos spalvos. Parolimpinis talismanas, žinomas kaip „Someity“, pasižymi tokia pačia rausva spalva kaip ir garsieji Japonijos vyšnių žiedai.
Japonija olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1912-aisiais
Pirmą kartą olimpiadoje Japonija dalyvavo 1912-ųjų vasaros žaidynėse Stokholme, Švedijoje. Šalis atsiuntė du sportininkus: sprinterį Yahiko Mishima ir maratono bėgiką Shizo Kanakuri. Medaliai nebuvo iškovoti, tačiau Y. Mishima pateko į 400 metrų bėgimo pusfinalį. Deja, S. Kanakuri maratono nebaigė.
Pirmoji Japonijos olimpinė pergalė iškovota teniso korte
Pirmieji olimpinius medalius namo parsivežė du Japonijos tenisininkai. 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Antverpene, Belgijoje, Ichiya Kumagae ir Seiichiro Kashio iškovojo sidabrą teniso dvejetų varžybose. I. Kumagae taip pat iškovojo dar vieną sidabrą vienetų teniso varžybose.
Japonija yra iškovojusi 439 olimpinius medalius
Per 22 vasaros olimpines žaidynes Japonija iškovojo 439 medalius, iš jų 41 – 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse, kuriose iki šiol laimėjo daugiausia medalių. Iš 41 medalio 12 buvo auksiniai, o tai tik užkėlė Japonijos kartelę. Kita vertus, Japonija iš visų ankstesnių žiemos žaidynių iš viso iškovojo tik 58 medalius.
Atrodo, kad Japonija moka dziudo, nes nuo dalyvavimo olimpinėse žaidynėse pradžios iš viso iškovoti 39 aukso medaliai šiame sporte. Vien dziudo Japonijai sukrovė 84 olimpinius medalius.
Japonija pirmąjį auksą iškovojo trišuolyje
Mikio Oda buvo pirmasis Japonijos olimpinių žaidynių aukso medalininkas. Jis 1928-ųjų vasaros olimpinių žaidynių Amsterdame metu užėmė pirmą vietą trišuolio varžybose. Per tas pačias žaidynes draugas sportininkas Yoshiyuki Tsuruta taip pat iškovojo auksą plaukime.
