Po patirto fiasko Europos moterų krepšinio čempionate, Lietuvos rinktinė sugrįžo į tėvynę. Būrio žurnalistų pasitiktas vyriausiasis rinktinės treneris Algirdas Paulauskas teigė, kad jo kontraktas su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) jau baigėsi, todėl jis prie komandos vairo stovės tik tuo atveju, jeigu to panorės mūsų šalies krepšinio vadovai.
„Man nereikia niekur išeiti, nes kontraktas jau pasibaigė. Jeigu federacija pakvies padėti, tikrai sutiksiu. Jeigu niekas nenorėtų dirbi, tuomet, žinoma, tikrai neatsisakyčiau. Nors čia ne pyragai ir didelių pinigų negaunu, bet šis darbas man patinka. Bet jeigu kalbėti sąžiningai, reiktų užleisti vietą kitiems“, – kalbėjo strategas.
Treneris teigė, kad ši rinktinė yra rekordiškai jauna, moterų krepšinyje atėjo kartų kaita, todėl aukštų rezultatų iš šios komandos tikėtis buvo sunku.
„Koją pakišo patirties trūkumas. Iš pradžių, lyg ir žaidėme normaliai, bet viena bloga ataka ir jau nebesugebame susikaupti. Tačiau ši rinktinė ateityje gali būti labai stipri. Mums trūksta bendros krepšinio sistemos, nes Lietuvos čempionatas yra silpnas, o Eurolygos ragavusios tik trys krepšininkės. Būtų tikrai gerai, jei po šio čempionato kuo daugiau žaidėjų patektų į aukštesnę lyga“, – sakė A. Paulauskas.
Paklaustas, kodėl tuomet prieš čempionatą tikslai buvo keliami tokiai jaunai rinktinei treneris teigė, kad turėti tikslą visada yra gerai: „Neįvykdėme iškeltų uždavinių, patekti į pasaulio čempionatą, tačiau tikslus visuomet galime kelti aukštus.“
A. Paulauskas netaupė žodžių kišenėje ir atskleidė visas Lietuvos moterų krepšinio problemas.
„Pirmiausia pažiūrėkime į mūsų žaidėjų ruošimo sistemą. Ji – nulis. Mūsų nacionalinis čempionatas – taip pat nulis, kiemo varžybos. Kaip mes paruošime tas krepšininkes? Labai svarbu, kad po šių pirmenybių jos išvažiuotų kur nors į stipresnes lygas. Arba Lietuvoje reikia kurti aukštesnio lygio varžybas. Bet kai žaidžiame draugiškas rungtynes namuose, ant rankos pirštų galiu suskaičiuoti, kiek ateina vaikų ir jų trenerių pasižiūrėti. Vadinasi, jaunos kartos neauklėjame“, – aiškino treneris.
Treneris teigė, kad reikia merginas ugdyti kryptingai, tada bus stiprios vienos kartos krepšininkės.
„Žinau, kad federacija daug daro, bet neišvengta ir klaidų. Buvo nevykusių bandymų atgaivinti internatus, tačiau į jokią sistemą tai neperaugo. O, pavyzdžiui, Prancūzijoje yra 200 tūkst. mergaičių, žaidžiančių krepšinį. Ir tai vyksta jau dešimt metų. O pas mus: viena karta – 1982 metų gimimo, kita – jau 1989 metų. Septyneri metai kažkur išmesti. Nežinau, ar trenerių tuo metu nebuvo, ar salių, ar krepšinio. Bet produkcijos nėra jokios.
Toliau – vėl panašios bangos. Mes dabar staiga imame ir nusprendžiame, kad šita karta nėra gera, numetame ją ir imamės kitos. Prakandame obuolį ir metame lauk. Imame kitą, bet tas irgi pasirodo rūgštus. Taip elgdamiesi mes visą sodą išgraušime, o vaisių neturėsime“, - kalbėjo A. Paulauskas.
Komandos kapitonė Kristina Vengrytė teigė, kad tikriausiai visi būtų nustebę, jeigu komanda būtų pademonstravusi geresnius rezultatus.
„Nemalonu taip anksti grįžti iš čempionato, bet nėra ir tragedijos – manau, žmonės būtų nustebę, jei mes būtume išėjusios iš grupės. Niekas iš mūsų to nesitikėjo. Klausiate ar komandoje nekilo pykčių? Ne, susipykti nesusipykome, nors buvo visko, bet niekas nieko nekaltino ir pirštais nerodė. O kai žaidėjos įgis daugiau patirties, komanda bus dar vieningesnė. Manau, kad ateitis bus geresnė“, – sakė K. Vengrytė.
Lietuvės čempionate iškovojo tik vieną pergalę - prieš kaimyninę Baltarusę - 72:67. Prieš tai 77:89 nusileido Kroatijos krepšininkėms ir 51:70 pralaimėjo Čekijai.
Lietuvos komandai buvo iškeltas tikslas užimti 3-5 vietas. Penkios geriausios arba šešios senojo žemyno pirmenybių komandos (jei tarp jų bus Turkija) pateks į 2014 metų pasaulio čempionatą Turkijoje.