Prie UTMA organizacijos S. Maslobojevas prisijungė 2024 m. liepą. Nuo to laiko „Kuvaldos“ pravardę turintis kovotojas organizacijoje kovėsi du kartus ir pasiekė dvi pergales. Pastarąjį kartą UTMA ringe S. Maslobojevas kovėsi „UTMA 11“ turnyre praėjusių metų vasarį, kai nokautu įveikė Jimmy Livinus Omani.
2025 m. birželio 14 d. S. Maslobojevas antrą kartą tapo „Glory“ organizacijos pasaulio čempionu ir kol buvo čempionas, nebegalėjo kovoti UTMA organizacijoje.. Tiesa, rugpjūčio pabaigoje pasirodė „Glory“ organizacijos žinia, jog S. Maslobojevo dopingo tyrimo rezultatai buvo teigiami, o tyrimo laikotarpiui tik „Glory“ organizacija jį laikinai suspendavo, pats kovotojas savanoriškai atsisakė čempiono diržo.
Būtent nuo to laiko prasidėjo ilgas paieškų ir tyrimų periodas, kurio metu S. Maslobojevas mėgina iki galo įrodyti savo nekaltumą. S. Maslobojevo plauko tyrimas galėjo parodyti trijų su puse mėnesių dopingo ar kitų draudžiamų medžiagų vartojimo pėdsakus nuo 2025 m. gegužės pabaigos iki 2025 m. rugsėjo pradžios ir jis buvo neigiamas. Šis laikotarpis apima laikotarpį iki gegužės pabaigos, o taip pat ir tą laikotarpį, kuriuo „Glory“ taip pat ėmė dopingo testus ir jie buvo teigiami.
Kol vis dar vyksta kova dėl teisybės, S. Maslobojevas po ilgo laiko sugrįžta į ringą Lietuvoje. Paskelbus apie šią kovą, pasirodė S. Maslobojevo interviu su UTMA atstovu Martynu Nesavu. Aptarus laukiančią kovą, taip pat buvo paliesta ir Dominyko Dirksčio tema, kadangi tiek pats Dominykas, tiek ir UTMA vadovas Viktoras Gecas jau ne kartą teigė, kad 2026 m. norėtų suorganizuoti judviejų tarpusavio kovą.
– Noriu užbaigti viena tema, nes ji skamba garsiai ir kuo toliau, tuo labiau skambės garsiau. Atmetus viską – sportinius pasiekimus, emocijas ir požiūrį vienas į kitą – mano akimis, tai yra klasikinė istorija kaip iš kokio Rokio Balboa filmo. Ateina jaunas vaikinas, kuris turi ambicijų, turi talento ir nagais kabinasi į viršų, nori užimti viršūnę. Ir yra senas vilkas, kuris jau yra užsikariavęs savo pozicijas ir nenori jų niekam atiduoti. Tai yra kartų susidūrimas, kuris vyksta visuose sportuose. Aš matau šitą kibirkščiavimą ir bandymą suremti ragus kaip tokią kartų dvikovą. Tai esi tu ir D. Dirkstys. Kaip abu pozicionuojate save į tą susidūrimą – jau atskira tema, bet tu sakai, kad karjera artėja į pabaigą. Reikia susimedžioti vardus. Kaip tu save pozicionuoji į šą kovą?
– Aš tave pirma pertrauksiu ir pasakysiu, kad tai nepanašu į Rokio Balboa istoriją. Jeigu pažiūrėsi į tą istoriją, Rokis buvo herojus, į kurį buvo galima lygiuotis dėl jo paprastumo, žmogiškumo, ir Rokis tapo žmonių čempionu. Mano tikslas irgi buvo tapti žmonių čempionu. Žmogumi, kuris neturėjo talento, bet atidavė visą savo gyvenimą šiam darbui ir pasiekė to, ko dar niekas nebuvo jo šalyje pasiekęs. Aš taip sau užsibrėžiau, aš taip pasiekiau ir aš dabar galiu apie tai kalbėti. Kažkam atrodo, kad aš savo uodegą keliu arba aš labai pasipūtęs. Bet kuo pasipūtęs? Aš gi neišgalvoju faktų. Aš nesakau, kas būtų, jeigu būtų, bet aš sakau, ką aš jau padariau. Ar čia normalu, ar nenormalu? Aš manau, normalu. O kitoje pusėje yra labiau Jake'o Paulo istorija, kuris ima sportininkus iš kitų sporto rūšių – kovoja su imtynininkais, su dar kažkuo kovoja, nugali juos ir sako: „Aš esu geriausias.“ O paskiau susitinka su kovotoju (Anthony Joshua, – aut. past.) ir jam žandikaulis lūžta.
– Tu jau parašei „Instagrame“, kad jo sportiniai pasiekimai neprilygsta taviesiems, kad tau tai būtų verta sportinio iššūkio.
– Ar aš klystu?
– Bet tos istorijos prasme, tai yra tai, kas jus suveda.
– Kokios istorijos? Mes abu buvome iš Klaipėdos. Mes abu kilę iš to pačio trenerio. Kelis kartus aš pamačiau, kad jam neblogai sekasi. Aš jam pasiūliau kartu pasportuoti Klaipėdoje. Galvojau jį pakelti, kartu pasitempti, duoti reklamą. Susitikome kelis kartus sporto salėse. Pirmą kartą jam būgnelis plyšo, kraujais paėjo, antrą kartą jam koja lūžo. Čia draugiškas sparingas. Ten net nebuvo kažko per daug... Klaipėdoje pirmas sparingas buvo pas Mindaugą Kulikauską, antras buvo video, aš vlogą dariau net, bet iškarpiau tuos momentus, kad jis atrodytų geriau, bet galutinį faktą vis tiek parodžiau, kai koja lūžo. Tai va, kokia istorija?
Paskiau jis pradėjo savo tą „Jungle King“ ir mane uždėjo ant plakato. Jis pradėjo „bajerius“ daryti, kažkokius plakatus deda, mane su Niuniava, ar su Skverneliu pastatė, kažkas tokio, ale „bajerį“ padarė. Aš sakau: „Dominykai, šita organizacija yra tavo „bajeris“, aš nenoriu tame dalyvauti. Nuimk tą plakatą su manimi.“ Bet jis: „Sergejau, čia tiek daug „laikų“, čia tiek visko jau čia pajudėjo“. Sakau: „Man neįdomu. Tu manęs neklausei. Aš nebūčiau tavęs statęs į tokio durnelio vietą. Nuimk, prašau.“ Jis: „Nu ne, nu čia...“ Bet sakau: „Klausyk, padarykime taip. Davai, tu palik šitą, bet su manimi daugiau nesisveikink. Mūsų draugystė baigėsi čia.“ Ir viskas.
Paskui praeina truputį laiko. Jis pagalvoja, kad tai jeigu jau nebedraugausiu, tai konfliktą padarysiu. Tipo, duokit man metus. Metai prabėgo, duokit man du, duokit man tris. Kiek metų reikia duoti žmogui? Gal man reikia jau ranką nusipjauti, koją nusipjauti, į pensiją išeiti? Ką man reikia padaryti? Mes kitoje organizacijoje kovojome, jis šitoje organizacijoje pradėjo kovoti. Nu gerai, mes perėjome į šitą organizaciją. Nu tai va čia dabar tada nusipjauk koją ir nusimesk 20 kg. Sverk tiek, kiek tu gyvenime dar nesvėręs arba svėręs 18 metų. Rimtai? Atsiprašau. O kas tu toks, kad tu sąlygą statytum? Tu sakei, kad duokit man metus. Tai va, mes tau davėme daug metų. Mes čia atėjome, tu žinai mūsų svorio kategoriją. Tu lygiuojiesi į mus. Tu esi mano gerbėjas („fanboy“). Ne aš tavo. Aš apie tave nesidomiu, bet tu esi mano gerbėjas. Tu pastoviai mane minėjai. Maslobojevas, Maslobojevas... Bandai, aišku, šmeižti, bandai žeminti, bet tu pradedi kalbas apie mane. Aš apie tave atsakau. Jeigu manęs paklausė, aš neignoruoju, aš atsakau, bet aš nepradedu kalbos apie tave, nes tu man neįdomus.
– Tai jeigu būtų 95 kilogramai, tu pasirašytum?
– Tai aš čia esu. 95 kilogramai. Man iš tikrųjų šitos kovos net nereikia. Ką ji mano karjerai duos? Žmogus, kuris nukovė MMA kovotoją Ričards Ozolą, kuris turi rekordą 5–4 ir tapo čempionu. Vau, vau.
– Galbūt moralinis momentas, kad jeigu tiek daug apsikeista žodžiais...
– Moralinis... Gerai, aš tau pasakysiu taip, su kai kuriais šūdžiais jau šitoje organizacijoje buvau susidūręs. Kokia moralė čia? Tu turi gyventi mėnesį purve, nes ant tavęs tai viešai pila kažkoks asilas, kurį, savo laikais, būdamas jo metų, aš tiesiog atvažiuočiau prie salės ir sulaužyčiau jam kojas. Jis šneka, loja, nusišneka, nebūtus dalykus bando pateikti kaip realybę. Nu tau reikia gyventi paskiau tokiam... Jo fanų bazė yra nepilnamečiai. Mano vaikai yra nepilnamečiai ir mano vaikų rate nepilnamečiai galbūt kalbės vėliau. Kam man reikia savo vaikams streso? Aš noriu, kad mano vaikai didžiuotųsi savo tėčiu, o ne kad kažkas iš klasės girdėjo, nes savo kritinio mąstymo neturi, kad kažkoks Dirkstys kažkokį šūdą pasakė. Ar to man reikia? Arba man pasakytų: vat tavo tėtis kovoja su tikrai aukšto lygio kovotojais, jis yra pripažintas visame pasaulyje, ar kovoja su vietiniu kažkokiu didvyriu? Dominykas – nieko aš nesakau blogo, jis vidutinio Lietuvos lygio kovotojas. Tikrai neblogas vidutinio Lietuvos lygio kovotojas. Jis du kartus pralaimėjęs Mindaugui Narauskui, o M. Narauskas yra Henrikui Vikšraičiui pralaimėjęs du ar tris kartus.
Prieš Raimondą Avlasevičių jis nelaimėjo irgi, ir mes žinome, kaip jis apsidžiaugė tada, kai jam lygiąsias davė, kad tiktais jį patemptų kitoje organizacijoje. Jis nėra geriausias kažkoks. Žiūrėkime, į faktus: kai popierių ant popieriaus paimi ir paskaitai – tai yra visai kitas reikalas. O kai žiūri va tą pompastiką, kaip jis šneka... Viskas yra gerai, tvarkoje. 14–16 metų berniukams, mergaitėms yra labai fainas dalykas. Jis yra Dievas, tai tegul jis jiems ir būna. Jeigu man baisiai reikėtų perimti jo tuos gerbėjus, aš galbūt ir eičiau ir galėčiau sau leisti save kelti, save pūsti ir pasakoti, koks aš esu nenugalimas.
Aš suprantu, kad visi mes esame žmonės, visi mes darome klaidas, bet jeigu organizacija man pasiūlys tikrai vertą pasiūlymą, vertą to, ką man reikės išgyventi man ir galbūt mano artimiesiems, to viso moralinio. purvo.. Tai aišku, kodėl ne. Man problemų jokių. Čia yra tiesiog pinigų klausimas, nes man šitas reikalas (dopingo skandalas „Glory“ organizacijoje, – aut. past.) kainavo labai daug pinigų. Ir ačiū tiems žmonėms, kas atsiliepė į mano pagalbos šauksmą ir padėjo šitame reikale. Tikrai kainavo visa tai daug daugiau negu mes surinkome pinigų, bet kiekvienas prisidėjimas tikrai yra vertas jūsų dėmesio ir aš pajaučiau, kad aš tikrai esu neeilinis žmogus, aš esu žmonių čempionas ir esu labai dėkingas visiems, kas tikrai nuoširdžiai tikėjo ir prisidėjo prie viso šito reikalo.
– 2025 metai buvo tokie, kokie jie buvo.
– Jie buvo įspūdingi, spalvoti. Dar visų dalykų neatskleidėme, bet dar bus.
– Jeigu vieną dalyką reikėtų pasirinkti iš sportinės pusės, kas norėtum, kad įvyktų 2026 metais, ką pasirinktum?
– Jeigu mes galėtume pasvajoti – kolaboraciją padaryti „UTMA“ su „Glory“ ir tapti vėl pasaulyje numeriu vienu. Padaryti pilną areną. Gal netgi ne areną, gal stadioną surinkti, kaip jie daro „Collision“. Aš jau trijuose iš aštuonių „Collision“ turnyrų esu dalyvavęs. Ten virš 40 tūkst. susirenka žmonių. Ir padaryti tokį masinį renginį, ir vėl padovanoti Lietuvai dar vieną didžią pergalę, kokios dar nėra niekas dovanojęs.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
