Pajūryje kartu su olimpinės Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatais pluša ir JAV studijuojantis Martynas Pocius. Trečius metus už Atlanto besimokantis gynėjas yra kupinas noro kuo ilgiau sportuoti su geriausiais šalies krepšininkais ir prasimušti į galutinį rinktinės dvyliktuką.
Šį rudenį sunkią čiurnos traumą patyręs M.Pocius be krepšinio gyveno beveik pusmetį. Prieš dvejus metus savaitę Lietuvos rinktinės treniruočių stovykloje treniravęsis gynėjas nuogąstavo, kad nežaisdamas krepšinio bus pamirštas ir šią vasarą neturės galimybės išbandyti jėgų nacionalinės komandos treniruočių stovykloje.
Atvyko pasirengęs
Tačiau pro Lietuvos rinktinės stratego Ramūno Butauto akis perspektyvus gynėjas neprasprūdo. Balandį, atsigavęs po čiurnos operacijos, M.Pocius ėmė sportuoti ir šiuo metu jau baigia susigrąžinti buvusią sportinę formą.
„Vienintelis M.Pocius sakė, kad jam yra kiek per lengva“, - po pirmųjų nacionalinės komandos treniruočių naujoką gyrė rinktinės fizinio rengimosi treneris Virginijus Mikalauskas. Kiti nacionalinės komandos kandidatai į rinktinės treniruočių stovyklą atvyko atpratę nuo fizinio krūvio, todėl po pirmųjų treniruočių jautė skaudančius raumenis.
„Esu pripratęs prie krūvių - universitete jie yra didesni negu čia. Ten tenka nugalėti „negaliu“. Tačiau nenoriu sakyti, kad rinktinėje per lengva. Kol kas jaučiuosi normaliai“, - tvirtino M.Pocius.
Pats krepšininkas džiaugiasi turintis galimybę išbandyti jėgas su geriausiais Lietuvos krepšininkais ir yra nusiteikęs kovingai. M.Pocius pareiškė, kad visų žaidėjų galimybės patekti į olimpinę šalies rinktinę yra lygios ir jis nagais bei dantimis kabinsis į galutinį dvyliktuką.
Kojos nebeskauda
- Ilgą laiką dėl sunkios traumos nerungtyniavote. Ar nustebote gavęs kvietimą į rinktinę?
- Iš tikrųjų labai norėjau atvažiuoti, tačiau buvo baisu, nes niekas apie mane nieko negirdėjo, nežinojo, kokia mano sveikata. Todėl maniau, kad manęs gali ir nepakviesti. Bet treneris sužinojo, kad jau esu pasveikęs, pradėjau sportuoti ir pakvietė. Buvo labai malonu, nes noro turiu labai daug. Lietuvoje jau esu senokai nebuvęs, žmonės manęs nematę ir apie mane negirdėję. Treniruotės su rinktine man bus labai naudingos, be to, jos padės geriau pasirengti ateinančiam sezonui.
- Ar sunku grįžti į treniruočių ritmą nežaidus kone pusmetį?
- Jaučiu, kad jau po truputį įsivažiuoju ir baigiu atgauti sportinę formą. Šiek tiek pasižaisdavau Duke‘o universitete, o grįžęs į Lietuvą padirbėdavau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje. Įdomu, kaip atrodysiu, kai pradėsime sportuoti salėje, nes pusmetį nesu sportavęs geru lygiu.
- Ar koją dar paskauda?
- Jau nebe. Žinoma, po operacijos koją jaučiu šiek tiek kitaip nei sveiką, tačiau skausmais nesiskundžiu.
Naujoku nesijaučia
- Vyrų rinktinės stovyklose nesate visiškas naujokas.
- Prieš dvejus metus po Europos jaunimo čempionato mane ir Mantą Kalnietį treneriai buvo pakvietę savaitę pasportuoti su vyrų rinktine. Tačiau tuomet treniravomės po visos vasaros, jautėme nuovargį, buvo ir kiek baisoka.
- Dabar jaučiatės ramiau?
- Tikrai ramiau. Šiek tiek žinau, ko tikiuosi, turiu didžiulį norą ir esu labai išsiilgęs krepšinio.
- Galbūt ramiau jaučiatės todėl, kad dar nėra suvažiavę rinktinės senbuviai?
- (Juokiasi.) Galbūt, kai jie atvažiuos, bus dar įdomiau. Noriu pasižiūrėti, kaip pats atrodysiu šalia jų. Treneriai atsirinks žaidėjus, kurie jiems patiks, todėl nėra dėl ko jaudintis. Žinoma, treniruotis su tokiais patyrusiais žaidėjais yra labai naudinga.
- Pagrindinis jūsų tikslas yra pasisemti patirties ar vis dėlto tikitės prasimušti į dvyliktuką?
- Noriu įgauti kuo daugiau patirties ir kaip įmanoma ilgiau sportuoti su tokio aukšto lygio krepšininkais. Kaip treneriai nuspręs, taip ir bus, tačiau sąlygos visiems yra lygios. Šiemet stovyklose nedalyvauja tokie rimti kandidatai kaip Arvydas Macijauskas, Artūras Jomantas, Renaldas Seibutis, todėl bandysiu kabintis nagais ir dantimis. (Šypsosi.)
Rokas Buračas
