Stojo į kovą prieš permainas
27-erių D. Karalienė apie pasitraukimą iš sporto Lietuvos irklavimo federacijos prezidentą Dainių Pavilionį antradienį informavo oficialiu raštu.
„Po dviejų olimpinių ciklų, alinančių šių metų treniruočių stovyklų jaučiu didelį fizinį ir psichologinį nuovargį, todėl nusprendžiau, kad reikia visiškai pakeisti gyvenimo būdą, užsiimti kita veikla, – lif.lt cituoja irkluotoją. – Sporto sistemoje vykstančios permainos, iš įvairių šalių sklindančios įvairios žinios taip pat neprideda optimizmo. Tai, jokiu būdu, nėra esminė mano sprendimo priežastis, tačiau visos tos mintys pliusuojasi.“
M. Biliaus teigimu, jei gegužės 30-ąją įstatymas bus patvirtintas, paramos neteks pasaulio neįgaliųjų žaidynių dalyviai, o karjeras baigusių neįgalių sportininkų renta bus mažinama ketvirtadaliu.
Pasak parolimpinio čempiono, tokios permainos neįgaliųjų sportą nublokštų į praeitį, buvusią prieš 25 metus.
„Kiti neįgalieji sportininkai taip pat priversti svarstyti – stabdyti karjeras ir prašyti rentos, kol ji nesumažinta beveik perpus ar rizikuoti, viliantis politinės brandos, kai įstatymo pakeitimai bus pradėti derinti su sporto bendruomene“, – BNS cituojamas M. Bilius.
Karjerą baigs dar ne vienas
Iki šiol nusipelniusiems atletams būdavo skiriama 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (šiuo metu apie 1 200 eurų) sudaranti renta.
Dabar rentų dydžius ketinama diferencijuoti. Būsimi olimpinių žaidynių čempionai, pasitraukę iš sporto, per mėnesį gautų 1 026 eurus, olimpiniai prizininkai ir olimpinių rungčių pasaulio čempionai – 874 eurus, olimpinių rungčių Europos čempionai, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojai – 798 eurus.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tv3.lt nei patvirtino, nei paneigė, kad pagrindinis D. Karalienės pasitraukimo motyvas – rentos klausimas.
„Komentuoti negaliu, nes tikrai nežinau. Su Donata kol kas nekalbėjau, – tikino D. Gudzinevičiūtė. – Galiu pasakyti tiek, kad dėl jei tokios permainos bus patvirtintos, neteksime dar ne vieno sportininko. Toks įstatymas yra ydingas, bet niekaip nesugebame to įrodyti. Labai viliuosi, kad parlamentai, pasvarstę, įstatymo nepriims.“
Sportas dėl rentos nėra sportas
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius apie D. Karalienės ir M. Biliaus ketinimus taip pat girdėjo.
„Skaičiau visokius straipsnius, kad parolimpiečiai, atseit, baigia kažkokias ten savo, atseit, karjeras dėl mūsų reformų, – aštriai pasisakė E. Urbanavičius. – Nelabai suprantu tokios reakcijos. Ar parolimpiečiui dėl blogo įstatymo reikia baigti savo karjerą?“
E. Urbanavičius mano, kad tikroji M. Biliaus pasitraukimo priežastis – prezidento darbas Lietuvos parolimpiniame komitete.
„Sportininko ir prezidento veiklos – sunkiai suderinamos. Be to, M. Bilius vakar parašė prašymą dėl rentos, o šiandien pasirodė toks straipsnis. Viskas atrodo neadekvačiai“, – tv3.lt kalbėjo E. Urbanavičius.
Jis pabrėžia, kad rentų įstatymas – kol kas projektas, jis nėra priimtas. KKSD generalinio direktoriaus teigimu, jei Seimas jį ir patvirtins, D. Karalienės bei M. Biliaus tai nepaleis, mat pasikeitimai susiję su sportininkais, kurie iškovos teisę gauti rentą po įstatymo įsigaliojimo.
„Tikrųjų D. Karalienės ir M. Biliaus motyvų nežinau. Tačiau, manau, sportinininko tikslas turėtų būti tapti čempionu, o ne iškovoti rentą. Jei sportininkas dirba tik dėl jos, tai nėra sportas. Daugelyje pasaulio šalių jokios rentos net nėra mokamos“, – tikino E. Urbanavičius.
