Atrodo, kad Lietuvos sportą sužlugdys ne pasaulinė ekonominė krizė, o savi politikai ir valdininkai. Dėl numatytų naujų drakoniškų mokesčių sportui gresia katastrofa. Todėl geriausi šalies krepšinio klubai ryžosi laikinai nutraukti LKL čempionatą ir šį savaitgalį nerengti nė vienų numatytų rungtynių.
Tokia protesto forma bandoma atkreipti nuo realybės atitrūkusių politikų ir valdininkų dėmesį į profesionalaus sporto problemas.
Šiuo metu sportininkų ir trenerių pajamoms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis. Kad sportininkas gautų 1000 litų, sporto klubas turi išleisti 1176 Lt, kuriuos surenka iš rėmėjų.
Permainų koalicijos įstatymų projektai mumato, kad 2009 m. sportininkų pajamoms bus taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimo mokestis ir 1 proc. dydžio socialinio draudimo mokestis.
Sporto klubas dar papildomai turės mokėti 7 proc. dydžio socialinio draudimo mokestį ir 3 proc. dydžio sveikatos draudimo mokestį nuo sportininkui apskaičiuotos kontrakto (prieš mokesčius) sumos. Tam, kad sportininkas gautų tuos pačius 1000 litų, sporto klubas išleis 1410 litų, tai yra valstybei teks apie 30 proc. visų klubo išlaidų sportininkų kontraktams apmokėti.
Kaip traktuoja naujasis gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, treneriai jau nebėra laikomi sportininkais. Jų pajamoms 2009 metais bus taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimo mokestis ir 3 proc. dydžio socialinio draudimo mokestis.
Be to, sporto klubas dar turės mokėti 27,7 proc. dydžio socialinio draudimo mokestį ir 3 proc. dydžio sveikatos draudimo mokestį nuo treneriams apskaičiuotos kontrakto (prieš mokesčius) sumos. Kad treneris gautų tuos pačius 1000 litų, sporto klubas išleis 1696 litus, o valstybei teks apie 41 proc. visų klubo išlaidų trenerių kontraktams apmokėti.
Nuo 2010 metų sportininkų pajamoms bus taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, 6 proc. Sveikatos draudimo mokestis ir 3 proc. dydžio socialinio draudimo mokestis.
Negana to, sporto klubas dar papildomai turės mokėti 25,5 proc. dydžio socialinio draudimo mokestį ir 3 proc. dydžio sveikatos draudimo mokestį nuo sportininkui apskaičiuotos kontrakto (prieš mokesčius) sumos. Kad sportininkas gautų tuos pačius 1000 litų, sporto klubas išleis 1667 litų, o valstybei teks apie 40 proc. visų klubo išlaidų kontraktams apmokėti.
Jei sporto klubas sudarys kontraktų, pavyzdžiui, už 1 milijoną litų, iš privačių rėmėjų (valstybės parama sportui yra minimali) reikėtų surinkti net 1 mln. 667 tūkst. litų.
Tokia situacija gresia katastrofa dar ir todėl, kad nauji mokesčiai įvedami krepšinio sezonui įpusėjus, kai sutartys su sportininkais ir treneriais sudarytos praėjusią vasarą ar rudenį. Todėl papildoma mokesčių našta sporto klubų biudžetams bus išties nepakeliama.
Todėl daugelis sporto klubų nebemato galimybių išgyventi.
Šalies valdžiai įgyvendinus savo planus dėl sporto drakoniško apmokestinimo, geriausi Lietuvos sportininkai pasirinks kontraktus tose valstybėse, kur palankesni mokesčiai. Tų šalių valdžia supranta, kad sportas - ne komercinė ir pelno siekianti veikla, o sveikesnės visuomenės, valstybės autoriteto išraiška ir svarbi socialinė misija.
Lietuvos žmonės praras galimybę iš arti grožėtis geriausių Europos klubų kovomis ir laisvalaikį turės leisti gatvėje ar baruose. Iš jaunų žmonių bus atimti idealai ir pasididžiavimas savo šalimi. O juk Lietuva ir taip turi mažai kuo pasigirti tarptautinėje arenoje
Populiariausios šalies sporto šakos krepšinio stipriausi klubai ragina Lietuvos valdžią atsikvošėti ir beatodairiškai nesišvaistyti mokesčių vėzdu.
Lietuvos krepšinio lygos klubai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą, Vyriausybę su prašymu palikti šiuo metu galiojantį gyventojų pajamų mokestį sportininkų pajamoms iki 2009 metų birželio 1 d. Priežastis - klubų biudžetai buvo suplanuoti nuo 2008 metų vasaros iki 2009 metų birželio mėnesio.
Taip pat nedidinti mokesčių sporto veiklos sutartims daugiau nei 21 proc. iki 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje arba numatyti lėšas padidėjusių mokesčių kompensavimui, įkuriant specialų fondą profesionaliam sportui.
Kauno „Žalgiris“
Vilniaus „Lietuvos rytas“
Šiaulų „Šiauliai“
Kėdainių „Nevėžis“
Klaipėdos „Neptūnas“
Vilniaus „Sakalai“
Kauno „Kaunas Triobet“
Marijampolės „Sūduva“
Panevėžio „Techasas“
Kauno „Aisčiai“
Alytaus „Alytus“