REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
49
Igoris Osininas (nuotr. Beno Dragūno)

„O ko daugiau vaikui reikia? Pajusti pergalės skonį! – savo pirmąsias varžybas prisiminė kovotojas Igoris Osininas. – Kiekviena pergalė suteikia daug noro sportuoti toliau ir siekti kuo aukštesnių tikslų“.

49

„O ko daugiau vaikui reikia? Pajusti pergalės skonį! – savo pirmąsias varžybas prisiminė kovotojas Igoris Osininas. – Kiekviena pergalė suteikia daug noro sportuoti toliau ir siekti kuo aukštesnių tikslų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Igoriui buvo vos trylika, kai teko pirmą kartą žengti ant tatamio. „Pamenu, kad tai vyko Vilniuje. Kovoti mane išleido vos po dviejų savaičių treniruočių. Tada laimėjau dvi kovas prieš kur kas labiau patyrusius vaikinus, - prisiminė I. Osininas. – Jie abu buvo vyresni, vienas – sunkesnis. Tačiau tai man nesutrukdė laimėti ir iškelti savo rankas į viršų. Žinoma, nuo veido nedingo šypsena“.

REKLAMA

Treniruotėse I. Osininas taip pat buvo pats jauniausias. „Įsivaizduok, vienintelis vaikas grupėje, - nusijuokė kovotojas. - Buvo baisu „prasileisti“ smūgius, bet tą baimės jausmą greitai perlaužiau, todėl greičiau tobulėjau. Kodėl pasirinkau kovos klubą? Nes būdamas jauniklis buvau aršus peštukas, todėl kilo mintis išmokti technikos, pasirinkau Muay Thai treniruotes“.

Šeima – ir salėje, ir namuose

Paklaustas, ko per ilgus metus išmokė „Sparta Gym“ atmosfera, I. Osininas pastebėjo, kad pirmiausia reikia suprasti, kas yra „spartiečiai“.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes esame šeima, - tvirtai sako kovotojas. - Būna čia ir ginčų, ir laimingų akimirkų, ir pykčių, ir džiaugsmo. Labai daug laiko paleidžiame kartu, todėl neapsiverčia liežuvis mus pavadinti kaip nors kitaip. Faktas, kad visi darome tą patį, mėgstame treniruotis, darbuojamės po vienu stogu, kaip sakoma, valgome iš vienos lėkštės... Ir visi mylim mūsų krikštatėvį trenerį Andrių Šipailą, kurį draugiškai kartais pavadiname „The Big Boss“.

Neseniai pats tėčiu tapęs I. Osininas tikino, kad sūnaus gimimas apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. „Tačiau viskas tik į gerą pusę. Dabar gyventi yra įdomiau, jaučiuosi dar tvirtesnis. Mano sūnus yra mano motyvacija, kuri padeda man elgtis teisingai, - sakė kovotojas. - Esu labai laimingas, nes kiekvieną kartą tik pagalvojęs apie sūnų nusišypsau iki ausų!“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak I. Osinino, jo žmona Enrika taip pat yra kovotoja. „Nes ji atlaiko spaudimą namuose, o aš salėje. Matau, kaip jai nėra lengva kovoti su mūsų sūnumi, būsima legenda, būsimu čempionu, - šypsojosi sportininkas. – Esu patenkintas, jog turiu šeimą. Būti tėvu? Tai nuostabiausias jausmas pasaulyje. Tai yra didžiausia vyro pergalė“.

Ringe - malonumas

Penktadienį I. Osininas stos į kovą dėl KOK „Grand Prix“ čempiono titulo Klaipėdoje. Pusfinalyje jam teks susitikti su Lukaszu Leczyckiu iš Lenkijos.

„Paklausi, kas buvo sudėtingiausia pasiruošimo metu? Mesti svorį. Nes labai mėgstu valgyti, o apetitas tik kyla, kai treniruotėse krūviai didėja. Privalau tvardytis, užmerkti akis, kai pamatau skanėstus... Dietų laikytis aš nemėgstu. Tikiu, kad daugelis kovotojų laukia akimirkos, kai galės vėl skaniai ir riebiai užkąsti“, - juokėsi I. Osininas.

REKLAMA

Kitame KOK turnyro pusfinalyje kausis klaipėdietis Martynas Danius. Norėdamas patekti į finalą jis turės įrodyti savo pranašumą prieš latvį Janį Fieldmanį.

„Martyną žinau seniai. Tai vyrukas, turintis charakterį, tikrai geras kovotojas. Mano taktika? Pas mane ji visada yra ta pati – dirbti savo malonumui“, - apie savo galimą varžovą finale sakė I. Osininas.

Tarsi kortų žaidimas

Paklaustas, kokios emocijos užvaldo būnant ringe, I. Osininas tvirtai tarė: „Pasitikėjimas savimi“.

„Moku save nuteikti kovai, perlaužti visas blogas mintis. Žinoma, būna ir jaudulio, juk nesu bejausmis. Tačiau viską kontroliuoju, tvardausi, negalvoju apie nieką, darau viską savo malonumui. Juk suprantu, kad ringe nieko naujo nepamatysiu, nes viską esu matęs treniruotėse, - sakė I. Osininas. - Tad einu ir darau savo darbą, o ten jau kaip Dievas duos“.

REKLAMA

„Toks jau tas mūsų sportas - kaip kortų žaidimas. Visą žaidimą galima vesti, pirmauti, tačiau varžovas bet kurią akimirką gali mesti kozirį ir viskas bus baigta. Taip ir ringe: gali „prasileisti“, nukristi, bet svarbiausia suprasti, kad tai nėra pabaiga. Juk kovoji dėl savęs, ne dėl kažko kito. Svarbu nebijoti ir mylėti savo veiklą, tai, ką tu darai! Ir bus viskas gerai. Visas gyvenimas yra kova, todėl nėra dėl ko jaudintis, reik kovoti su visais sunkumais, tik taip turėsi progą švęsti pergalę ir šlovę! Juk skausmas ir sunkumai – laikina“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų