Prieš pustrečio mėnesio prie Kūno kultūros ir sporto departamento vairo stojęs Klemensas Rimšelis nebijo savęs pavadinti ne sporto specialistu, tačiau jau spėjo perprasti sistemą ir pradėti taisyti jos trūkumus.
Iki šiol su sportu nieko bendra neturėjęs politikas kiekvieną dieną dalyvauja susitikimuose su sporto bendruomene ir jau spėjo pastebėti savo pirmtakų klaidų.
Racionaliai mąstantis KKSD vadovas ketina atsisakyti dalies abejotinos vertės ir įtartinų sąmatų sporto čempionatų, ketintų rengti mūsų šalyje, ir pertvarkyti jų organizavimo tvarką.
Norima įteisinti tvarką, kad valstybė prisidėtų prie čempionatų rengimo tik tuomet, jeigu savo dalį skirtų ir rėmėjai, ir tarptautinės federacijos. Tuo tarpu anksčiau buvo gajus požiūris organizuoti viską, kas pakliūva po ranka.
- Kaip pavyko apsiprasti naujame poste? - “Sporto žmonės" paklausė K.RIMŠELIO.
- Susipažinimo procesas su čia dirbančiais darbuotojais ir sporto federacijomis vis dar tęsiasi. Žinoma, ne viskas čia yra taip, kaip įsivaizdavau pradėdamas darbą. Tačiau praėjo dar nedaug laiko - negaliu visko pažinti. Yra ir kita, su sportu nesusijusi, pusė - iki Seimo atostogų svarstyti įstatymų niuansai, įvairiausių pasiūlymų tvarkymai, pasiūlymai dėl čempionatų organizavimo ir pan. Jau teko lankytis pas prezidentę, Seimo pirmininkę.
- Viena svarbiausių KKSD vadovo funkcijų - teisingai paskirstyti lėšas. Ar į jūsų duris beldėsi daug nepatenkintųjų?
- Tokių buvo, bet kad ir kas skirstytų lėšas, visuomet bus nepatenkintų. Jeigu Seimas skirsto lėšas - nepatenkinta bus opozicija, nes ji mano, kad galima padaryti kitaip. Kita vertus, mums šiek tiek pasisekė, nes gavome papildomą lėšų injekciją. Spėjome į nuvažiuojantį traukinį ir skirstant privatizavimo fondo lėšas gavome 1,7 milijono litų.
- Kam bus panaudotos šios lėšos?
- Įvairiems trūkumams dėl dalyvavimo įvairiuose čempionatuose ir varžybose kompensuoti. Juos paskirstysime olimpinių sporto šakų federacijoms, nenorime, kad strigtų pasirengimas Londono, Sočio bei Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Nors ta injekcija nėra didelė, bet pagal galimybes parengėme programą ir gavome papildomų lėšų šiems metams.
- Ar tęsite visas savo pirmtakų pradėtas programas?
- Kalbėdamas su prezidente išsakiau tam tikrą savo poziciją, ji taip pat išsakė savo nuogąstavimus. Ar galite man pasakyti, kokius čempionatus organizuoja olimpinė šalis Graikija? Ar Lietuvoje norite sulaukti tokios pačios situacijos, kad visi sėdėtų ant puodo ir darytų gėdą atvykusiems žmonėms? Man atrodo, kad ne. Jeigu federacijos tuos čempionatus organizuoja be valstybės pinigų - tarptautinių federacijų ir rėmėjų lėšomis, - prašome. Tačiau ir tuomet turi būti užtikrinta viešoji tvarka, svečių apgyvendinimas ir pan.
Man yra nesuprantama, kaip departamento vardu buvo duotas pritarimas rengti vieną ar kitą čempionatą. Visokiausių pritarimų buvo duota dar iki man ateinant čia dirbti, o dabar, kai situacija valstybėje nėra puiki, tų čempionatų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Jie ima dygti kaip grybai po lietaus. Tai teks suvaldyti, nes nesame turtinga valstybė, galinti organizuoti čempionatus, kurių nenori prisiimti kitos šalys. Norėčiau, kad būtų pakeistos tam tikros tvarkos - jeigu valstybė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, ji turi užtikrinti, kad jie bus vykdomi, o ne tik pažadėti.
- Kitais metais Lietuvoje vyks didžiausias renginys šalies sporto istorijoje - Europos krepšinio čempionatas.
- Jis bus paskutinis krepšinio čempionatas Lietuvoje. Sakau paskutinis, turėdamas omenyje, kad “FIBA Europe" padidino Europos pirmenybių dalyvių skaičių nuo 16 iki 24 komandų. Tuomet daug opesni tampa komandų ir žiūrovų apgyvendinimo klausimai. Ateityje tokio lygio čempionatą galėtume surengti nebent pasitelkę į pagalbą kokią nors kaimyninę šalį. Bet patys vieni jo nesurengtume, todėl akcentai ir prioritetai kitiems metams yra aiškūs. Žinant, kad krepšinis Lietuvoje yra rezonansinė ir prioritetinė sporto šaka, turime sau atsakyti į klausimą, kur norime pasirodyti geriau. Ar visoje Lietuvoje statome sporto kompleksus ir koncentruojamės į Europos krepšinio čempionatą, ar dar rengiame visą krūvą įvairiausio lygio pasaulio ir Europos čempionatų. Tokie užmojai valstybę ir patį departamentą pastato į padėtį be išeities - federacijos atvažiuoja turėdamos pritarimus rengti čempionatus ir nori juos rengti. Nežinau, ar 2006-2007 m. gauti sutikimai bei pritarimai gali išlikti ir sunkmečiu.
- Dalies čempionatų ketinate atsisakyti?
- Kol kas taip nemanau, tačiau tarptautinėje bendruomenėje atsisakymai rengti čempionatus nieko nebestebina. Turi būti sukurta nauja sistema - jau daviau pavedimą, kad būtų parengta tvarka, pagal kurią bus pateikiami prašymai, siekiant gauti pritarimą rengti tarptautinius čempionatus. Dabartinė tvarka tiko, kai situacija buvo geresnė, o dabar ji, deja, nebetinkama. Manau, kad norėdamos organizuoti čempionatą federacijos turėtų labai gerai įvertinti varžybų sąmatą. Tai padarius turi ateiti visos suinteresuotos pusės ir pasakyti, kiek jos prisideda bei kiek pinigų prašo iš valstybės. Jeigu čempionatui rengti pinigų skiria rėmėjai ir tarptautinė federacija, tada prisidėti gali ir valstybė. Turi būti išlaikytas balansas. Jeigu pinigus skiria valstybė, tuomet dingsta noras ieškoti rėmėjų ir dirbti komercinį darbą.
- Daugelis mažųjų sporto šakų skundžiasi, kad visas dėmesys ir lėšos skiriamos krepšiniui, o joms lieka tik trupiniai.
- Negaunu pinigų, todėl nieko nepasiekiu. O jie gauna pinigų, todėl ir pasiekia. Aš negaliu pritarti tokiems dalykams. Žmonėms reikia keisti požiūrį. Žinoma, jeigu yra perspektyva arba sportininkų grupė, kuri gali siekti didžiojo sporto, tada galime peržiūrėti planus.
- Valstybės kontrolė KKSD veikloje buvo radusi daug neskaidrių dalykų. Kaip sekasi srėbti savo pirmtakų košę ir taisyti trūkumus?
- Esu ganėtinai gerai su jomis susipažinęs ir pats tris valandas bendravau su valstybės kontrolės atstove. Kai kurie trūkumai yra atsiradę ne dėl KKSD, bet dėl įstatymų kaltės. Esminiai pažeidimai buvo susiję su Kūno kultūros ir sporto fondo lėšų dalinimu. Kai atėjau į šį postą, fondas jau buvo padalintas ir nebebuvo ko skirstyti. Didelių kalnų nuversti nežadu, tačiau jeigu visiems departamento veikla taps aiškesnė ir atsakymas “ne" bus motyvuotas, visiems bus geriau.
- Kas svarbiau einant šias pareigas? Sporto ar vadybos išmanymas?
- Sporto bendruomenės dalykus reikia išmanyti, o vadyba - administravimo klausimas. Yra svarbu žinoti sporto visuomenės interesus ir gyvenimą. Kaip tik su tuo dabar ir susipažįstu.
- Jūsų Seimo nario anketoje nurodyta, kad domitės muzika ir menu. Iki pradėdamas eiti šias pareigas sportu nesidomėjote?
- Departamente yra darbuotojų, kurių gyvenimo aprašyme taip pat nėra nurodyta, kad jie domisi sportu. Nejaugi turiu surašyti, kad domiuosi sportu, kad žiūriu vienus ar kitus televizijos kanalus? Gyvenime daug kuo domiuosi. Nejaugi turiu viską surašyti?
- Laisvalaikiu sportuojate?
- Tenka ir pasportuoti. Auginau du sūnus, nereiškia, kad nesportavau. Žaisdavome ir stalo tenisą, ir krepšinį, ir badmintoną, ir tinklinį. Tačiau ar tas, kuris kiekvieną dieną laksto su sportiniu kostiumu, labai gerai išmano sportą?
