Per plauką Europos krepšinio čempionato Slovėnijoje grupės varžybų barjerą peržengusios Lietuvos rinktinės strategas Jonas Kazlauskas tvirtino, kad už tokį komandos žaidimą atsiprašinėjimų laikas baigėsi. „Atėjo laikas daryti daug išvadų“, – kalbėjo jis.
„Nors patekome į kitą etapą, tai nėra džiugus komentaras, nes buvo momentų, kai galėjome ir lagaminus krautis. Gerai, kad atradome jėgų, kovojome iki galo. Tikrai atėjo laikas padaryti daug išvadų. Vien atsiprašinėjimais toliau taip negalime žaisti, – teigė J. Kazlauskas.
– Kodėl nepavyko sustabdyti Mirzos Teletovičiaus?
– Vieną dieną pataikai, kitą – ne. Žinojome – jeigu atgniaušime gniaužtus, jis pagaus ritmą, bus labai sunku.
– Kas padėjo nepalūžti, kai buvo skirtumas 16 taškų?
– Visada reikia kovoti iki galo. Gerai, kad pavyko. Daug metimų prametėme iš palankiausių padėčių, iš po krepšio, daug baudų prametame. Ar šviežumo trūksta, ar ko, bet reikia situaciją taisyti. Dabar dieną galėsime atsipūsti ir žiūrėti toliau.
– Iš anksto buvo suplanuota, kad broliai Lavrinovičiai pasirodo po pertraukos?
– Jie netiko šiose rungtynėse, jei sąžiningai. Tuomet bus žaidima, kas kam daugiau įmes. Deja, šiandien nesužaidė kai kurie jauni mūsų krepšininkai, todėl man reikėjo brolių pagalbos. Tas netikimas pasiteisino.
– Jonas Valančiūnas sėdo ant atsarginių suolo, nes prastai sužaidė?
– Nekalbėsiu apie personalijas. Jūs galite rašyti ką norite, bet manęs apie tai neklausinėkite.
– Tas žinojimas, kad riba yra 9 taškai, pakeitė rinktinės žaidimą?
– Be abejo, turėjome pasakyti komandai, bet negalima žaisti žiūrint į švieslentę. Tuomet ir to žaidimo nėra. Reikia žaisti dėl pergalės. Tai ne visada pavyksta.
– Ką galite pasakyti apie B grupę?
– Sudėtingiausia grupė. Ir tai, kad čia žaidžiame, ir tai, kad čia specifinis krepšinis. Daug dalykų. Gerai, kad išėjome iš tos grupės, su tašku. Toliau laukia kiti darbai.
– Ar esate patenkintas atmosfera komandoje?
– Žinote, rinktinėje nėra pykčių, bet kažko irgi nėra. Lyg atrodo visi draugiški, kalba tas pačias frazes, bet kaip buvo užsivedę varžovai, kaip jie ėjo per visas užtvaras, kokie greičiai, norėčiau matyti iš savo žaidėjų tą patį.
– Kokia nuomonė apie paskutinę bosnių ataką?
– Ir jų treneris pasakė, kad norint nugalėti mus 10 taškų, reikia rizikuoti. Jei atvirai, jie pelnė ne atvirų, o fantastinių taškų. Jie rizikavo. Kai įmeta tokį metimą, per smegenis, per psichologiją labai atsiliepia. Tu gimdai, prameti lengvą metimą iš po krepšio, o tau atsivaro ir įmeta nuo vidurio. Nėra taip lengva. Mes žinojome, kad taip gali būti, ir džiną išleidome iš butelio.
– Kas dėjosi jūsų širdyje?
– Kaip visada – ieškojau, kaip padėti komandai.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Bosnių strategas: Balkanų komandų pagalbos – nesulaukta, J. Kazlauskas – latvių treneris
M. Pocius: ir Lietuvai, ir patys sau mes nervus gadinamės
L. Kleiza: žaidimas „nesiklijavo“, tačiau išsigelbėjome
D. Lavrinovičius: turime arti aikštėje, kad kažką pasiektume
