Valgai? Tave stebi tavo telefonas!
Moterų bėgimo šventėje konsultacijas teikęs „Sporto biržos“ mitybos specialistas Artūras Sujeta stebėjosi bėgikių smalsumu ir žiniomis. Prie kūno masės analizatoriaus išsirikiavo eilė moterų, kurios norėjo ne tik sužinoti savo kūno masės indeksą, bet ir užduoti specialistui įvairių klausimų apie mitybą ir sportą.
„Iš savo praktikos esu pastebėjęs tokią taisyklę, kad moterys dažniausiai klausia, kiek procentų jų kūno masės sudaro riebalai, tuo tarpu vyrus domina raumenų masė. Tačiau iš moterų užduotų klausimų buvo akivaizdu, kad jos domisi sportu, sveika mityba ir stengiasi rūpintis savo sveikata“, – pastebi specialistas.
Pasak A.Sujetos, sveikintina ir tai, kad moterys aktyviai naudojasi išmaniosiomis programėlėmis, kurios atlieka ne tik asmeninių trenerių, bet ir mitybos specialistų funkcijas.
„Kalbant apie išmaniąsias technologijas, šiuo metu jose yra integruotos pakankamai patikimos ir paprastai naudojamos mitybos sistemos. Anksčiau, jeigu žmogus laikėsi specialisto sudarytos dietos ar mitybos režimo, pildydavo specialų žurnalą. Dabar visa tai galima daryti naudojantis programėlėmis, pvz. „S Health“. Visa informacija apie žmogaus fizinį aktyvumą bei jo mitybos įpročius telpa į kompaktišką prietaisą, kurio dėka galima atlikti labai išsamią analizę“, – sako mitybos specialistas.
Nors dauguma sportuojančių žmonių labiausiai domisi treniruočių programėlėmis, didėja skaičius ir tų, kurie ieško ir virtualių patarėjų mitybos klausimais.
„Mityba yra ne mažiau svarbus ir net stipresnis faktorius nei fizinė veikla. Mes valgome 5-6 kartus per dieną, ar bent turėtume tiek kartų valgyti, o sportuojame, geriausiu atveju, vieną kartą. Todėl natūralu, kad jeigu valgysime bet ką ir bet kaip, sportas nesuteiks tokio efekto, kokio tikimės“, – įspėja mitybos specialistas.
Laikrodis primena kada išgerti vandens
Aktyviai bėgiojanti televizijos laidų prodiuserė, „Sporto biržos“ įkūrėja Vlada Musvydaitė turi trenerės licenziją, todėl kelis kartus per savaitę veda grupines bėgimo treniruotes. Į jas dažniausiai renkasi įvairaus amžiaus ir pajėgumo moterys. Sportininkė sako pastebėjusi, kad moterys pirmiausiai pradeda naudotis išmaniosiomis technologijomis ir tik tada imasi aktyvių veiksmų.
„Aš pati labai mėgstu bėgioti, bet ne visada sugebu laiku atsikelti. Natūralu, kad anksti ryte norisi verstis ant kito šono. Dažnai taip ir padarydavau, kol neįsigijau, kaip pati sakau, savo sąžinės balso – išmaniojo „Gear S“ laikrodžio. Jis ne tik pažadina į treniruotę, suskaičiuoja įveiktus kilometrus ir tempą, bet ir pypsėjimu primena, kada išgerti vandens, kiek žingsnių turiu nueiti iki savo dienos tikslo ir net suskaičiuoja suvartotas bei sudegintas kalorijas“, – vardina V.Musvydaitė.
Moteris supranta, kad daugeliui žmonių gali atrodyti keista, kam visa tai reikalinga, tačiau ji jau įsitikino tokios kontrolės nauda.
„Aš esu labai užsiėmusi, todėl per darbus ir veiklas dažnai užmirštu visai elementarius dalykus, pavyzdžiui, kad reikėtų išgerti daugiau vandens. Taip pat savo telefone matuoju ir savo streso lygį. Arba kita situacija – pas mane į treniruotes susirenka skirtingo pajėgumo žmonės. Taigi, pažengusieji laikosi mano bėgimo ritmo, o kita grupelė bėga su mano telefonu, kuriame tinkamą bėgimo tempą naujokams diktuoja „S Health“ programėlė“, – sako V.Musvydaitė.
Sveikatos receptas – žingsnių skaičiavimas
V.Musvydaitė juokauja, kad pradėjusi naudotis specialia programėle tapo priklausoma nuo žingsnių skaičiavimo. Jos išmaniajame laikrodyje, kuris kartu yra ir telefonas, nuolat veikia žingsniamatis. Iš pradžių į per dieną nueitų žingsnių skaičiavimą kaip į eksperimentą žiūrėjusiai moteriai dabar tai tapo kasdieniu įpročiu.
„Per dieną kiekvienas žmogus, kad palaikytų fizinį aktyvumą, turi nueiti apie dešimt tūkstančių žingsnių. Tai sudaro apie 7-8 kilometrus. Niekada nebūčiau pagalvojusi, koks gali būti svarbus nueitų žingsnių skaičius tiek fizinei, tiek dvasinei savijautai. Dabar prieš sėsdama į automobilį dažnai žvilgteliu į savo išmanųjį laikrodį ir stengiuosi įvertinti, galbūt planuojamą atstumą vertėtų įveikti pėsčiomis“, – pasakoja V.Musvydaitė.
10 tūkstančių žingsnių per dieną – ne iš piršto laužtas skaičius. Pasak sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus, toks žingsnių skaičius sudaro kiekvienam žmogui rekomenduojamo kasdienio fizinio krūvio normą. Specialistas skaičiuoja, kad jeigu tiek žingsnių bandytume nueiti vienu kartu, vidutiniu tempu tektu žingsniuoti apie pusantros valandos.
Maži žingsneliai – dideli pokyčiai
Galimybė fiksuoti savo judrumą išmaniosiomis technologijomis dažnam atveria akis. K.Linkus pasakoja, kad per jo praktiką jau yra buvęs ne vienas pacientas, kuris, nežymiai pakeitęs savo fizinio aktyvumo įpročius, pasiekė stulbinamų rezultatų.
Viena iš sporto medicinos gydytojo darbo sričių – fizinio krūvio dozavimas žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis. Jie dažnai skundžiasi kylančiu kraujospūdžiu, dideliu pulsu ramybės būsenoje, nerimu, nugaros skausmais bei viršsvoriu. Pasibeldę į gydytojo duris pacientai pirmiausiai gauna paprasčiausią patarimą – didinti fizinį aktyvumą.
„Pradėjus nuo vaikščiojimo ir palaipsniui didinat fizinį krūvį per 3-4 mėnesius galima pamatyti pirmuosius pokyčius. Per tą laiką rekomendacijų besilaikantis žmogus paprastai netenka apie 10 proc. kūno svorio. Nukrenta 10-13 kilogramų ir jau matome pokyčius – mažėja pulsas, normalizuojasi kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, didėja žmogaus darbingumas, gerėja miegas, keičiasi gyvenimo kokybe“, – patirtimi dalijasi specialistas.
Sporto medikas taip pat pastebi, kad pacientai nevengia naudotis išmaniosiomis technologijomis. Jų įtraukimas į sveikatinimo procesus naudingas ir pačiam specialistui – taip yra lengviau fiksuoti, stebėti pažangą ir analizuoti informaciją apie žmogaus mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.
„Yra įrodyta ir dėl to niekas nesiginčija, kad fizinis krūvis yra kaip vaistas. Jei tik yra priemonių, kurios padeda didinti fizinį aktyvumą – puiku. Kaip vienas amerikiečių profesorius taikliai pasakė – jeigu judėjimo poveikį sudėtume į vieną tabletę, ji neabejotinai taptų populiariausia pasaulyje. Deja, šiuo metu pasaulyje populiariausia tabletė yra paracetamolis“, – pastebi K.Linkus.
Naudojantis programėlėmis pagauna azartas
Reguliariai bėgiojanti „PIX Studijos“ vadovė Eglė Žiūkaitė taip pat naudojasi išmaniąja programėle. Moteris dažniausiai domisi kiek įveikė kilometrų, per kiek laiko ir koks buvo treniruotės metu pasiektas vidutinis greitis. Nors E.Žiūkaitė sako kalorijų specialiai neskaičiuojanti, taip pat atkreipia dėmesį ir į šią informaciją.
„Moterims, kurios yra šiek tiek tingesnės, išmaniosios technologijos vienareikšmiškai padeda efektyviau siekti savo tikslų, nes tai yra kaip tam tikras disciplinos mechanizmas. Yra ir kitų privalumų. Aš bėgioju su laikrodžiu, kuris yra ir telefonas, taigi, visada esu pasiekiama, jeigu kažkam staiga prireiktų. Bet to su laikrodžiu bėgioti yra patogiau nei su telefonu, nes ne visi drabužiai yra jiems pritaikyti – kišenės per mažos ar jų visai nėra“, – sako E.Žiūkaitė.
Dar vienas išmaniųjų technologijų teikiamas privalumas – galimybė sekti pažangą. Matydama, kaip tą patį atstumą po kurio laiko ji įveikia greičiau ir lengviau, moteris įgija dar daugiau motyvacijos sportuoti.
„Kai realiai, skaičiais matai savo pažangą, paskui nebesinori apsileisti. Žinau, kaip būna sunku vėl pradėti bėgioti. Man labai įdomu sekti savo rezultatus, kartais net jaučiu, kaip užvaldo azartas. O tai irgi motyvuoja. Žinoma, laikrodis ar telefonų programėlės už jus kilometrų nenubėgs, bet paskatinti tai daryti – tikrai gali“, – įsitikinusi studijos vadovė, kurios šio sezono pagrindinis tikslas yra ,,Danske Bank Vilniaus maratone“ įveikti 10 kilometrų Magne B6 bėgimą.
