Lietuvos rinktinės saugas Edgaras Česnauskis sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes Maskvos klubo „Dinamo“ gretose. Debiutas pavyko, tačiau futbolininkas pabrėžė, kad tai – tik pradžia. Jis tikisi tapti Rusijos čempionato nugalėtoju ar bent jau prizininku.
Žiemos pradžioje E. Česnauskis perėjo į „Dinamo“ iš kito Maskvos klubo „Moskva“. Šis netrukus paskelbė apie bankrotą. O 26-erių metų saugui iš Lietuvos viskas klojasi puikiai. Pirmajame Rusijos čempionato ture Maskvos derbyje „Dinamo“ 1:0 įveikė principinį varžovą „Spartaką“. Lietuvis žaidė visą mačą.
Kitas lygis
– Nugalėti „Spartaką“ turbūt ne tas pats, kas laimėti eilines čempionato rungtynes? – paklausėme E. Česnauskio.
– Iš tiesų taip. Prieš rungtynes jautėsi didelis ažiotažas. „Spartak“ ir „Dinamo“ visada rimtai žiūri į tarpusavio dvikovas. Mače buvo labai daug sirgalių. Didesnio palaikymo sulaukė „Spartakas“, pas juos apskritai milžiniškas sirgalių būrys. Ir žiniasklaidos dėmesys buvo didelis.
– Kaip vertinate savo asmeninį pasirodymą?
– Buvo gana sunku. Visgi tai pirmosios rungtynės, jautėsi jaudulys. Žinau, kad galiu žaisti ir geriau. Viskas dar priešakyje.
– Iš „Moskvos“ į „Dinamo“ perėjo keli futbolininkai. Ar tai padėjo prisitaikyti komandoje?
– Perėjome keturiese. Aišku, lengviau, kai ateini į naują vietą su pažįstamais žmonėmis. Vieni kitiems padėjome, palaikėme. Visi patekome į „Dinamo“ startinę sudėtį. Mus ir ėmė ne šiaip sau, o tam, kad padėtume komandai kovoti dėl aukštų vietų.
– Kokie tikslai keliami komandai?
– Kovoti dėl pirmosios vietos ar bent jau patekti į trejetuką. Klubo vadovybė, rėmėjai sakė, kad tikslai bus patys aukščiausi. Aš asmeniškai norėčiau iškovoti pirmąją vietą, bet labai nenusiminsiu ir tuo atveju, jei pateksime į trejetuką.
Palyginti su „Moskva“ dabartiniame mano klube daug kas yra kitaip. Ir sirgalių daugiau, ir bazė geresnė, ir finansavimas visai kitokio lygio. Tai komanda su sena istorija. Ji taip lengvai nežlugs, kaip žlugo „Moskva“. Manau, kad mano karjeroje perėjimas į „Dinamo“ yra žingsnis į priekį.
– Kadangi žaidžiate populiarioje komandoje, tikriausiai būna momentų, kai gerbėjų dėmesys priverčia pasijusti žvaigžde?
– To dar nepajutau. Aišku, kai užeini į parduotuvę ar kavinę, visi žino, kad esi futbolininkas, ir bendrauja maloniai. Maskvoje su futbolo populiarumu gali rungtis tik ledo ritulys.
Tik žaisti neužtenka
– Šiemet pasikeitė Lietuvos rinktinės treneris. Gal jau teko bendrauti su Raimondu Žutautu?
– Dar ne. Žaisti kartu su juo irgi neteko, buvau per jaunas. Atėjau į rinktinę tada, kai jis jau baigė karjerą.
– Laukiate pirmųjų rinktinės draugiškų rungtynių ar kol kas visas dėmesys skirtas klubo reikalams?
– Klubas moka didelius pinigus ir reikalauja rezultato. Taigi kol kas visos mintys sukasi apie jį. Tačiau svajoju ir rinktinėje ką nors pasiekti. Nesinori visą karjerą žaisti tik tam, kad žaistum. Norisi ir rezultato, kuris įsimintų visam laikui.
– Kaip vertinate rinktinei tekusius varžovus ir kokio rezultato tikitės 2010 m. Europos čempionato atrankos varžybose?
– Bus sunku. Pajėgūs ir čekai, ir škotai, apie ispanus nėra net ką kalbėti. Tačiau stengsimės, bandysime visiems „įkąsti“. Lietuvos futbolo istorija ir rezultatai nėra patys geriausi. Bandysime istoriją pakeisti.
Arūnas Abromaitis
