Pasak jo, dviračių sportas yra nenuspėjamas – visada yra trasų, kuriose privalai susitaikyti, kad negalėsi kovoti dėl aukštų pozicijų.
„Tačiau reikia su tuo susitaikyti ir pademonstruoti kuo geresnį rezultatą. Vieniems pasitaiko dėkinga trasa, kitiems – ne. Pernai pasaulio čempionato trasa mums buvo dėkingesnė, todėl ir rezultatai buvo geri, o dabar... Na, nesame mes lengvi, bet reikia į tai žiūrėti iš kitos pusės: esame aukšti, liekni vyrai – panelėms patinka“, - juokavo R. Navardauskas, laukdamas savo komandos draugo Ignato Konovalovo.
„Išgyvensime, - traukė dviratininkas pečiais. - Žinoma, norėtųsi pakovoti, kad „rūgščių“ kitiems duoti, parodyti, kad kažką galime. Pirmas ratas bus sudėtingas, o antras - „į vienus vartus“, nes tik jį pradėjus laukia 15 procentų įkalnė“.
Dar kartą paklaustas apie draugystę su komandos draugu, R. Navardauskas pabrėžė, kad dviračių sportas priverčia tapti vienas kitam nuolaidesniu. „Tai yra komandinis sportas, todėl vieni be kitų mes negalėtume rodyti rezultato. Turime nuolat vienas kitam padėti. Su Ignatu esame treniravęsi kartu, Ispanijoje kartu gyvenome, todėl susidraugavome. Jis yra geras žmogus. Juk jeigu būtų koks chamas, tai tikrai būtų sudėtinga bendrauti, sakyčiau „Kam man čia jo reikia?“ O su juo visada smagu“.
R. Navardauskas išsidavė, kad dviratininkai randa laiko pokalbiams įvairiausiomis temomis. „O apie ką visi sportininkai šneka? Apie panas! - juokėsi dviratininkas. - Visko juk būna, pasiklausiame, kaip reikalai namuose. Tarkime, mūsų panelės dabar laiką leidžia kartu, todėl tikrai apie paneles pasišnekame. Dar būna pasikalbame apie trasas, bandome spėti, kas laimės, kiek patys ištempsime, kaip susiklostys lenktynės“.
Netrukus pas žurnalistus atkeliavo ir pats I. Konovalovas. „Masažas? Gerai! - nepasimetė žurnalistų užpultas sportininkas. - Olimpinės žaidynės? Bendras įspūdis tikrai yra geras... Reikėtų pradėti nuo to, kad pirmą kartą esu pietų Amerikoje. Man patinka keliauti ir pamatyti įvairias kultūras. Žinoma, mes dabar viską matome labai dirbtiną – niekas į snukį nesiūlo, telefonų neatima. Galima sakyti, kad tikrosios kultūros nepajautėme“.
Bet juokais sportininkas užsiminė, kad sekmadienį ruošiasi pasirodyti mieste. „Prasinešime per tuos kvartalėlius. Jeigu grįšime, tai šoksime į lėktuvą. Jeigu ne – tai „nepasisekė“. O jeigu rimtai, olimpiada yra olimpiada, jos dvasia tikrai jaučiasi – smagu“, - teigė I. Konovalovas.
Paklaustas, ar daug garsenybių sutiko olimpiniame kaimelyje, jis vėl pajuokavo: „Mačiau, kad Navardauskas yra... Kas ten dar? Jonas Valančiūnas vaikšto“.
Kiek surimtėjęs jis tęsė: „Kažkaip čia tų tenisininkų daug garsių yra: Džokovičių, Nadalį mačiau... Ir Berankį“.
„Prasilenkti su jais tikrai tenka, bet į glėbį juk nešoksi“, - nusijuokė Lietuvos olimpinės rinktinės narys.
