Vėl pradžia. Dabar jau tikroji. Tiksliau matoma Jums.
Man Dakaras prasidėjo prieš kokių trejetą metų. Aktyviai, prieš metus. Labai aktyviai, paskutinį pusmetį. Paskutinius tris mėnesius gyvenau kaip rūke. Kada nors pereisiu per visą pasiruošimo chronologiją – unikalus procesas. Daug išmokė.
Penktadienis. Diena prieš pradžią.
Uždarius sportinį automobilį į „parc ferme“ (specialiu terminu vadinamas uždaras parkas, kai komandos nebegali dirbti prie savo bolidų) atėjo tuštuma. Nors OSCar‘as ir paruoštas, bet žmogiškoji natūra vis tiek neleistų neieškoti, ką jame tikrinti ar tobulinti. Dabar ramu.
Iš ties atėjo tuštuma. Tikroji ramybė. Kai sustoji. Pradedi kauptis tam, kas yra svarbu.
Per metus praleistus sporte supratau, kad prieš startą turi išsivalyti visus purslus atsinešamus kasdienybėje. Padaryti galvą tuščią. Tai nėra paprasta. Bet, be to, neįmanomas geras rezultatas.
Jei galvojate, kad protas mums padeda, turiu nuvilti. Jis beviltiškai lėtas. Jei važiuotume tokiu greičiu kaip galvojame – būtume arba be galo lėti, arba baigtume lenktynes pakelės griovyje. Šitos patirties irgi turiu. Todėl žinau kaip brangu yra galvoti.
Penktadienis komandai buvo ramesnis. Suplanavome artimiausių dienų procesus. Pagrindinis dienos prieš pradžią įvykis – „brifingas“. Tai lenktynininkų ir komandos vadovų susitikimas su organizatoriais, kur pateikiama pagrindinė informacija apie lenktynes, pasidalinama naudinga informacija. Tai pirmasis kartas, kai visi dalyviai susirenka į bendrą zoną. Nuo dabar „brifingai“ bus kasdien. Vakarais. Juose pateikiama su sekančia lenktynių diena susijusi informacija. Perduodami visi kitos dienos ypatumai, kuriuos turėtume žinoti.
Šeštadienis. Pradžia.
Jei atvirai, jau laukiu, kada viskas prasidės. Pasiruošimas truko ilgai. Dabar turėtume parodyti, ką mokame. Kaip pasiruošėme.
Šeštadienis – sausio 5-oji. Reikės pasveikinti mamą su gimtadieniu. Dar ji vadinama Pirmąja Dakaro diena. Po to seks Antroji, Trečioji ir taip toliau. Kalendorinės dienos, kaip ir savaitės dienos, nebetenka prasmės. Visi laukia Šešioliktos Dakaro dienos, kai Santjage, Čilės sostinėje, finišuos žymiausios planetos lenktynės.
Kokie mūsų tikslai Pirmajai Dakaro dienai?
Pradėsiu nuo to, kad esame organizatorių nustumti į rikiuotės galą. Šeštadienį startuosime 4-ti. Nuo galo . Tai reiškia, kad turėsime gerokai „sudėvėtą“ kelią. Tas nepridės greičio. Nežiūrint į viską, mes turime gerai pasirodyti. Nuo rezultato priklausys kelinti startuosime sekančią dieną.
Dakare starto tvarka priklauso nuo dieną prieš tai pasiektos pozicijos. Reikia sugeneruoti tokį rezultatą, kad būtume tarp „mūsų greičio“ lenktynininkų. Taip yra saugiausia.
Klausiate, kodėl? Jei patenki į lėtesnių varžovų būrį, tai reiškia, kad tą dieną reikės lenkti daug dalyvių. Greičio ruože dalyviai startuoja kas 30 sekundžių. Tad, jei labai nepasiseka su starto pozicija, per dieną gali tekti lenkti apie 40-50 varžovų. Priklausomai nuo grunto ir vėjo stiprumo bei jo krypties, gali patekti į tokias dulkes, kad nematysi kur važiuoti. O tai yra LABAI pavojinga. Esu turėjęs tokių patirčių Dakaro serijos „Silk Way Rally“ varžybose. Pakartoti nenorėčiau. Bet žinau, kad teks.
Šeštadienio greičio ruožas labai trumpas. Tik 13 kilometrų. Jis neturės lemiamos įtakos lenktynių rezultatui. Bet surikiuos dalyvius pagal greitį.
Matysim.
