„Manau, kad visi matė, kaip man sekėsi ir komentuoti daug nereikėtų – varžybų lygis yra be galo aukštas. Matome, kiek pasaulio rekordų krenta, kokie atletai yra susirinkę. Esu labai dėkinga savo komandai, kad galiu čia būti, nes prieš metus apie tai negalėjau net pagalvoti.
Iš vienos pusės yra pliusų, iš kitos ir minusų – juos žino visi. Geriau kalbėti apie teigiamus dalykus ir žiūrėti į priekį“, – po pasirodymo sakė A. Palšytė.
Pirmuoju bandymu lietuvė lengvai įveikė į 182 cm aukštį pakeltą kartelę. Vis tik su 186 cm aukščiu viskas klostėsi daug sudėtingiau – jį A. Palšytė įveikė tik trečiuoju bandymu.
Galiausiai lietuvė atsimušė į 190 cm barjerą, kurio peršokti nepavyko triskart. Ties šiuo aukščiu kartu su lietuve sustojo dar 8 dalyvės iš 31.
„Kol turi dar vieną likusį bandymą, tu dar nepralaimėjai. Jeigu galvosi, kad čia jau paskutinis bandymas ir nieko nebus, tada tikrai nieko nebus. Bet reikia galvoti, kad dar turiu galimybę, reikia ją imti ir išnaudoti. 186 cm nėra tas aukštis, ties kuriuo turėčiau ieškoti šitos galimybės. Bet šiai dienai padariau, ką mano fizinės galimybės leido geriausiai. Šiek tiek apmaudu dėl 190 cm, nes manau, kad buvo realu ir šuoliai nebuvo beviltiški“, – savo šuolius apžvelgė ji.
Į finalą pateko 14 geriausių sportininkių, visos jos įveikė 195 cm kartelę.
23 vietą pasaulio reitinge tarp šios rungties atlečių užimanti A. Palšytė šį sezoną aukščiausiai šoko 193 cm. Jos karjeros geriausias rezultatas – 201 cm.
Pastaruoju metu ją persekiojo traumos, bet tai nesutrukdė įveikti žaidynių normatyvo.
„Yra labai daug dalykų, apie kuriuos net nenoriu kalbėti, tai kišo koją. Yra kaip yra, apie tai bus dar galima pakalbėti vėliau. Žvelgiu į priekį ir žinau, kiek daug darbo galima nudirbti, kad Paryžiuje būtų geriau“, – apie sveikatą kalbėjo A. Palšytė ir išliko optimistiška.
29-erių atletei tai jau trečiosios olimpinės žaidynės. 2012 m. Londone ji užėmė 11-ąją vietą, 2016 m. Rio de Žaneire – 13-ąją.
„Patirties bagažas jau yra nemažas. Būnant 29-erių dalyvauti trečiose olimpinėse žaidynėse yra didelis pasiekimas. Kai vykau į pirmąsias žaidynes lengvoji atletika man tebuvo žaidimas, antraeilis dalykas – tiesiog buvo smagu ir to nesureikšminau. Natūralu, kad auga lūkesčiai, ambicijos ir per tą laiką pavyko pasiekti nemažai, savo kišenėje turiu begalę įvairių pergalių ir medalių. Kelias nueitas tolimas ir neketinu čia sustoti.
Suvokiu, kiek daug darbo įdėta, kad čia būčiau. Reikia tuo pasidžiaugti, nereikia žiūrėti į neigiamą pusę – kad atvykau ir nepatekau į finalą, žiūrėkime kažkiek paprasčiau. Mūsų šalis nedidelė, esame tarp ryškiausių žvaigždžių ir tuo reikėtų džiaugtis.
Suprantu, kad atvykau čia ne pačios geriausios sportinės formos, buvo labai daug niuansų dėl kurių kilo daug abejonių, ar galėsiu čia dalyvauti, ar pavyks šokti taip, kaip norėčiau. Ne viskas pavyko, bet nededu taško ir žiūriu į Paryžių“, – žadėjo ji.
