Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvienam žmogui pasitaiko situacijų, apsunkinančių kasdienį gyvenimą. Nuo paprasčiausiai prastos nuotaikos, nemalonių pokalbių iki rimtų sukrėtimų, kai kurie dalykai gali išmušti pagrindą iš po kojų ir sutrikdyti normalią savijautą. Tačiau dažnai to rezultatai atsiliepia ne tik savijautai, bet ir įprastam funkcionavimui.

Kiekvienam žmogui pasitaiko situacijų, apsunkinančių kasdienį gyvenimą. Nuo paprasčiausiai prastos nuotaikos, nemalonių pokalbių iki rimtų sukrėtimų, kai kurie dalykai gali išmušti pagrindą iš po kojų ir sutrikdyti normalią savijautą. Tačiau dažnai to rezultatai atsiliepia ne tik savijautai, bet ir įprastam funkcionavimui.

REKLAMA
REKLAMA

Anot psichologės Veronikos Lakis, Lietuvoje daug dėmesio skiriama alkoholio poveikiui vairuojant, tačiau kiti du svarbūs faktoriai, siejami su sunkiais išgyvenimais – nuovargis ir emocinė įtampa – yra pamirštami.

„Ne tiek svarbu kokia tai situacija, bet kaip ji paveikia žmogų. Neretai čia susiduriame su psichologinę krizę patiriančiu žmogumi, kuri gali būti susijusi su įvairiomis netektimis, situacijomis, kuriose žmogui nepakanka turimų resursų šiam sunkumui spręsti.

Kita grupė išgyvenimų – įvairios stresinės situacijos, pavyzdžiui, konfliktai, kurie yra neseniai įvykę. Žmogus būna pasimetęs, išsiblaškęs, pavargęs, nepakankamai miega, todėl kelyje kenčia jo dėmesingumas, vienas iš svarbiausių saugaus vairavimo faktorių“, – teigė psichologė.

REKLAMA
REKLAMA

Specialistės teigimu, didžiausią įtaką patiriama emocinė įtampa turi dėmesiui, gebėjimui priimti sprendimus bei reakcijai.

„Kalbant apie dėmesį – svarbu žinoti, kad mūsų dėmesio apimtis yra 6-8 objektai, tai reiškia, kad įvykis, mintys kaip spręsti iškilusią situaciją, tuo metu užima kelias dėmesio lentynėles ir jo nepakanka kelyje kylančioms situacijoms. Galime tiesiog nepastebėti greitį apribojančio ženklo, kitos transporto priemonės, pėsčiojo.

Kitas svarbus aspektas – emocinė įtampa – gali paveikti mūsų sprendimų priėmimą ir motorinę reakcija. Mūsų reakcijos laikas pailgėja, sprendimai priimami chaotiškai.“

V. Lakis, paklausta apie patarimus stiprią įtampą išgyvenantiems vairuotojams, patarė tokiose situacijose ieškoti alternatyvų vairavimui, kreiptis į artimuosius ar imtis kitų priemonių.

„Visų prima – reiktų visada savęs paklausti, kaip aš jaučiuosi, ar aš galiu šiuo metu ramiai reaguoti, mąstyti, susitelkti į vairavimo situaciją. Jei žmogus yra didelėje įtampoje – geriau tuo metu ieškoti alternatyvų vairavimui, ar tai būtų draugai, šeimos nariai, viešasis transportas ar taksi.

REKLAMA
REKLAMA

Jei tokių galimybių tikrai nėra – geriau palaukti, duoti sau laiko nusiraminti. Įvairūs gilaus kvėpavimo pratimai ar bandymai įtempti ir atpalaiduoti skirtingus raumenis gali pagelbėti.

Pokalbis su kitu žmogumi taip pat padeda nusiraminti, papasakoti situaciją, pasitarti. Jei tokios galimybės tuo metu nėra – galima skambinti į pagalbos telefonu tarnybas, teikiančias emocinę paramą – svarbu tiesiog nesėsti už vairo impulsyviai.

Jei kalba eina apie besitęsiančią situaciją, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistą. Nemokamą psichologo konsultaciją galima gauti savo poliklinikos Psichikos sveikatos centre, taip pat kreiptis į Krizės įveikimo centrą arba ieškoti privataus psichologo.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų