Tai turėjo būti tik eilinė apžiūra ginekologo kabinete...
Gana dažnokai tenka apsilankyti pas savo ginekologę. Kaip moteriai, kuri gyvena aktyvų seksualinį gyvenimą, dar be vyro retsykiais turi vieną ar kitą meilužį, man tokie dažnesni vizitai tik suteikia didesnį saugumo jausmą.
Na ir šiaip visokie peršalimai, buvimas pirtyse, baseinuose ir pan., dažnai neigiamai atsiliepia mano jautriems moteriškiems organams... Taigi... Rodos, peršalau, nes skaudėjo ne tik gerklę, galvą, bet ir stuburo srity, lengvai maudė pilvo apačioje.
Žodžiu, įsimetė kažkoks visuotinis uždegimas. Tačiau mano giliam liūdesiui, mano ginekologė moteris, pas kurią lankausi jau šešeri metai, kaip tik išvyko kelioms dienoms į konferenciją ir negalėjo manęs priimti. Kai jai paskambinau telefonu, ji man maloniai pasiūlė nueiti pasitikrinti pas savo kolegą vyriškį, dirbantį privačiame kabinete.
Kruopščiai užsirašiau to ginekologo duomenis, telefono numerį, adresą. Na, dėl to, kad mane apžiūrės ginekologas vyras, ne moteris, nei kiek nesijaudinau, nes prisiminiau, kad kai laukiausi pirmojo vaikelio, būtent ginekologas vyras rūpinosi mano sveikata ir teigiama nėštumo eiga.
Tačiau atidžiau įsižiūrėjus į lapelyje brūkštelėtą ginekologo pavardę, netikėtai prisiminiau, kad tą ginekologą pažįstu. Pravertusi atminties puslapius, prisiminiau, kad maždaug prieš metus gavau tirti jo žmonos pareiškimą ir buvau išsikvietusi jį oficialiai apklausai ir turėjau jam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau nesurašiau... Labai nuoširdus jis man pasirodė, atviras, toks lyg ir kaltas be kaltės...
Dar pamenu, kad labai dėkojo, kad to protokolo nesurašiau, sakė lieka baisiai skolingas man. Na galų gale pamąsčiau dabar, kad gal ir gerai, kad to protokolo nesurašiau, dabar gal dar kaip tik mane prisimins, atpažins ir ypatingai kruopščiai man diagnozę nustatys, vaistukų tinkamų parinks.
Taigi iš pradžių telefonu užsiregistravau. Laiko po darbo nedaug, užsirašiau šeštą, bet spėju dar grįžti namo, nuo savo intymios vietelės paskubomis dar „nurenku“ nereikalingus plaukelius, pakvepinu, įsispraudžiu į baltus triusikėlius. Na nieko išskirtinio, kaip ir visada. Lekiu su vėju. Beveik vėluoju.
Įlekiu į kabinetą uždusus, sakau „labas rytas“ iš įpratimo, o jis sako „labas vakaras“, išsitraukia popierius į mane nežiūrėdamas, klausinėja nuo Adomo ir Ievos, t.y. kiek kartų gimdžiau, kokie gimdymai buvo, ar Cezario pjūvis ar natūraliai, kokios svorio vaikai gimė, ar abortų turėjau, kokiomis ligomis sirgau, ar alergiška esu ir tik galiausiai kuo dabar skundžiuosi.
Kol jis nepakeldamas galvos vis rašo, aš spėju jį apžiūrėti – maždaug 45-erių, su akinukais, apkūnus, malonios išvaizdos, ramus, švelnaus balso tembro, o neskubūs judesiai, įsiklausymas į moterį priduoda kažkokio pasitikėjimo juo, kompetencijos įspūdį. Kai jis pagaliau pakelia akis ir mūsų žvilgsniai susiduria, suprantu, kad jis mane atpažįsta, t.y. atpažįsta tą pareigūnę, kuri jam nesurašė protokolo ir kuriai jis sakėsi esąs skolingas.
Jis neapsimetinėja ir iškart taria: „A, čia jūs...“ Turbūt dar iš mandagumo paklausia, kaip man sekasi, aš atsakau irgi iš mandagumo trumpai, kad gerai. Po to dalykiškai liepia eiti už širmos, nusirengti, parodo, kur pasikabinti rūbelius. Greitai rengiuosi, kabinu rūbus bet kaip, mąstau, kad tik greičiau, kad jam nereiktų į mane vėpsoti ir laukti besikuičiančios.
Kol jis nusiplauna po kriaukle rankas, aš jau guliu užlipus ant „lėktuvo“ plačiai pakabinusi kojas ir atvėrusi jam savo „vaizdą į jūrą“... Ginekologinė kėdė baisiai šalta, jaučiu tiesiog, kaip šąla užpakalis, šaltis smelkiasi net į kojas ir netrukus pradedu virpėt ne tik nuo šalčio, bet kažkaip, matyt, ir dėl to, kad dar ir nervinuosi.
Jis atėjęs iškart tai pastebi, paima kažkokią paklodėlę, sako: „Ko jūs skubat, čia juk ant kėdės paklodėlę reikia padėt, ir dėl higienos, ir dėl šilumos, tai tiesiog būtina.“ Aš susigėdus staigiai pakeliu savo užpakaliuką, o jis padeda tą paklodėlę, viena ranką ją pastumdamas, o kitos rankos delnu prilaikydamas mano užpakaliuką. Jaučiu, kokia šilta jo vyriška ranka. Į mane jis net nežiūri.
Gulėdama matau, kaip jis atidaro vieną stalčių, išsiima gumines pirštines, užsimauna, paskui atidaro kitą stalčių, išsitraukia darbo įrankius – vadinamuosius liaudiškai šaukštus ir dar kažką. Man galvoje tik viena mintis, t.y. kad greičiau tik jis pradėtų ir kad kuo greičiau baigtų savo procedūras.
Kai jo tie, Sibiro šaltumo vadinamieji šaukštai prisiliečia prie mano lytinių lūpų, aš net sudrebu, įtempiu pilvą ir nesąmoningai viskas sustangrėja. Jis staiga padeda man savo ranką ant pilvo ir sako: „Jūs atsipalaiduokit, nes kitaip aš jūsų negalėsiu apžiūrėti.“
Jo šilta, ir kažkodėl neapmauta ta gumine pirštine, viena ranka švelniais sukamaisiais judesiais trumpai paglosto man pilvuką, kol jis atsipalaiduoja. Netrukus jaučiu, kaip tie šalti įrankiai atsiduria mano makštyje, ginekologas pasilenkia, ten kažką analizuoja, kita ranka stipriai spaudo visose vietose man pilvuką ir prašo pasakyti, kada ir kur skaudės.
Aš klusniai vykdau jo nurodymus ir tylomis analizuoju jo pakaušį. Matau, jog ant pakaušio retoki plaukai, priekis šiek tiek pliktelėjęs, pamąstau, kad turėtų būt seksualus ginekologas, bet nuveju tas kvailas mintis tolyn. Dar pamąstau, kad jam turbūt greičiau visai nestovi, nes tiek vargšas prisižiūri tų moteriškų organų, kad tikriausiai jau vyrai jam daug patrauklesni... Kuo toliau, tuo įdomesnės mintys aplanko.
Galvoju galiausiai, kad jis turbūt gėjus ir visi ginekologai tik gėjai... Bet ne, mąstau, jei turi žmoną ir vaikų, tai tikrai ne gėjus... Na tada turbūt gėjus vistiek, bet apsimetęs, toks užsimaskavęs, kad visuomenė, kaip sakoma, nesmerktų ir neįtartų... Nors šiaip į gėjų nepanašus... Iš mano minčių labirinto mane staiga išveda garsus ginekologo balsas. „Nieko baisaus jums“,- sako, - „Jums mažojo dubens uždegimas, pagersit vaistukų, dar ir žvakučių parašysiu, na tik kokia dešimt dienų jokių lytinių santykių.“
Paskui dar nei iš šio nei iš to priduria: „Na, nepasakyčiau, kad jūs du vaikus gimdžiusi, jūsų tokia tvarkinga makštis, jokių tarpvietės ir kitokių plyšimų, gražios lytinės lūpos, jums pasisekė.“ Aš kažkaip susigėstu, sakau, kad ką aš žinau, su niekuo nelyginu ir akių ten... neturiu. Na, trumpai tariant, kažką nusišneku. Tačiau atsidūstu, manydama, kad jau apžiūra baigėsi ir galėsiu tuoj nuo to „lėktuvo“ skristi ant žemės. Bet pasirodo nė velnio.
Jis ištraukia iš manęs tuos ginekologinius šaukštus ir sako: „Šiuo metu uždegiminiams procesams slopinti yra taikoma moderni lyties organų terapija“, pasako kažkokį keistą, ilgą ir neįsimenamą tos terapijos pavadinimą, priduria „jums tai labai padės“ ir kažką išsitraukęs iš tų paslaptingų savo stalčių vėl palinksta prie mano tarpkojo.
Pakeliu galvą ir matau, kaip ginekologas spustelėja kažkokio tepalo tūtelę, to tepalo švirkštelėja man į makštį. Netrukus makšty pajuntu keistą jausmą, užplūsta didžiulė šiluma, o makšties sienelės pasidaro ypatingai jautrios.
Po to gerai nepamatau, ką jis paima, tačiau gerai jaučiu, kaip kažkoks standus daiktas švelniai įslysta į mano makštį ir lėtais, atsargiais judesiais pradeda judėti pirmyn-atgal ir vėl pirmyn-atgal. Jaučiu ant to daikto apkibusius kažkokius šerelius, plaukelius ar kažką panašaus, kurie slysdami jautriomis makšties sienelėmis, sukelia labai malonų jausmą...
Aš nesuprantu, kas vyksta, pradeda daužytis širdis, padažnėja pulsas, mane apninka panika, aš mikčiodama, pakėlusi galvą nerimastingai paklausiu „Ką jūs čia man darot?“
Ginekologas išlenda iš mano tarpkojo, labai rimtu dalykišku veidu, žvelgdamas į mane pro akinukus savo itin protingu žvilgsniu, griežtu ir įsakmiu tonu man išdėsto: „Aš jums ką tik viską paaiškinau apie šią terapiją. Aš jūsų gydytojas, jūs atėjot pas mane, todėl privalot manimi pasitikėt ir klausyti manęs. Tai truks keletą minučių. Prašau gulėt ramiai ir netrukdykite man dirbti.“
Jo griežti žodžiai mane šiek tiek nuramina, aš padedu galvą, mintyse kartoju, kad turiu jam netrukdyti dirbti, netrukdyt dirbti, netrukdyt dirbti... Toliau guliu kaip apmirus ir jaučiu, kaip jis „dirba“... Tas neaiškus daiktas vėl slidinėja mano makštyje, jaučiu beprotišką malonumą ne tik toje moteriškoje vietoje, bet ir plūstantį karštį į visą kūną.
Staiga pajuntu, kaip ginekologas dar ir uždeda savo vyrišką rankos nykštį ant mano klitorio ir stipriai, trumpais judesiais pradeda jį tarsi Morzės abėcėle spaudinėti. Nesuprantu, kas vyksta, užsimerkiu, stengiuosi nekrutėti, bijau jo ko nors vėl paklausti, mintyse vėl ta pati mintis, kad reikia jam netrukdyt dirbti, netrukdyt dirbti, netrukdyt dirbti...
Beprotiškas malonumas švelniomis bangelėmis vilnija mano kūnu, smegenys atsisako mąstyti, drėgmė iš geismo suplūsta į makštį, aš nesąmoningai dar labiau išskečiu kojas, krūtų speneliai sustandėja, aš nesivaldydama prasegu palaidinės kelias sageles, rankomis spaudžiu savo krūtis... Jaučiu orgazmą. A... A.... Iš lūpų išsprūsta aimana...
Tarsi per sapną girdžiu iš toli tą patį griežtą ir įsakmų ginekologo balsą „Apsirenkit ir palaukit koridoriuj, kol parašysiu receptą.“ Jis pats nukelia man kojas nuo to „lėktuvo“ atramų, prilaiko ranka lipant laipteliais. Tačiau mano kojos taip virpa, kad aš suklumpu ir virsdama trenkiuosi tiesiai į ginekologą. Mūsų kūnai netyčia trumpam susiglaudžia, pamatau jo keistai žibančias akis, žiūrinčias į mano apnuogintas krūtis, pastebiu kažkodėl jo rasotą kaktą ir o Dieve...
Pajaučiu jo kelnėse sustandėjimą... Jam stovi... Visa įraudusi puolu prie savo rūbų, karštligiškai rengiuosi, atvirkščiai apsimaunu triusikėlius, kreivai užsisagstau palaidinės sagas ir kuo skubiau išpuolu į koridorių. Spėju dar pamatyt, kad ginekologas lyg niekur nieko sėdi prie savo darbo stalo ir turbūt rašo man receptą. Dar pasako: „Iki pasimatymo.“
Koridoriuje pamatau dar laukiančias vizito keturias moterėles. Viena iš jų nėščia, su dideliu pilvuku. Nežinau, kaip atrodau, bet, matyt, labai blogai, kad net ta su pilvuku pasiūlo pirmoji man atsisėsti ir užleidžia savo vietą. Padėkoju ir atsisėdu į jos vietą. Visos moterėlės mane nužiūrinėja, klausia, ar man bloga ir ypatingai bando įžiūrėt kažką ties mano pilvu...
Aš pasakau nesąmonę, kad keli mėnesiai laukiuosi ir mane pastoviai pykina ir pykina. Matau užuojautą jų veiduose. Netrukus išlenda ginekologas, rimtai ir dalykiškai taria mano pavardę, įteikia receptą ir dar pasako, kad recepto kitoje pusėje užrašyta sekančio vizito data. Nežiūrėdama jam į akis, įgrūdu tą jo receptą į kišenę ir bėgte išbėgu.
Lekiu namo tekina raudoniu liepsnojančiu veidu, atlapotu paltuku. Galvoje pinasi mintys – nesurašytas protokolas... Aš jums skolingas... Mažojo dubens uždegimas... Jis turbūt gėjus... Gražios lytinės lūpos... Terapija... Netrukdykit man dirbt... Orgazmas... Jo kelnėse sustandėjimas... Iki pasimatymo... Išsitraukiu tą jo receptą, atverčiu kitą pusę. Skaitau. Didelėmis raidėmis parašyta KITAS VIZITAS – LAPKRIČIO 14 D. 18.00 VAL. VIEŠBUTIS „KRANTAS“. Dar sykį skaitau. Ir dar ir dar... Ir dar...
RENE
Turi pikantišką istoriją – parašyk ją ir laimėk nuostabią fotosesiją, kurią tau dovanoja Vanile.lt.Profesionalūs Vanile.lt fotografai padovanos tau nuostabių akimirkų! Į fotosesiją galėsi pasikviesti draugus, galbūt, norėsi nusifotografuoti su savo vaikučiu arba mylimuoju, o gal visada svajojai apie profesionalią erotinę fotosesiją...?
Vanile.lt kartu su „Balsas.lt/S“ padės įgyvendinti savo svajones ir įsiamžinti nuostabiam fotoalbumui!
Istorijas siųsk el. paštu [email protected] iki liepos 24 dienos. Visos istorijos bus publikuojamos!
