Mes, žmonės, esame didingi iš prigimties. Gebame įveikti kliūtis, pasiekti reikšmingų laimėjimų, gerbiame svarbiausias vertybes, patiriame laimę ir dalijamės savo ypatingomis, nepakartojamomis dovanomis su kitais. Trumpai tariant, galime atsakingai kurti visavertį gyvenimą.
Deja, užgriuvus gyvenimo negandoms, visa tai pamirštame. Eidami per gyvenimą susiduriame su nesuskaičiuojama galybe situacijų, galinčių sustiprinti mūsų savivertę arba ją sunaikinti. Vertės pajautimas pradeda nykti ir pastebėjus, jog nepritampame.
Manome, kad esame kitokie ir kai kuriais atžvilgiais netobuli. Nusprendžiame, kad mums čia ne vieta. Nuo šios akimirkos mūsų gyvenimas prisitaiko prie lūkesčių. O šie netiesiogiai susiję su tuo, kokį save matome.
Arba esame verti visų gėrybių, kurias gali suteikti gyvenimas, arba nusipelnėme skausmo ir kančios, nes stokojame savo vertės pajautimo.
Užburtas ratas
Teisdami save pernelyg griežtai, smarkiai sumažiname gebėjimą džiaugtis meile, sulaukti sėkmės ir pertekliaus, kuriuos gyvenimas siūlo vertingiausiems.
Kai mūsų veiksmai remiasi įsitikinimu, jog dėl kažkokių priežasčių nenusipelnėme turiningų santykių, materialinės gerovės ir laimės, išjudiname savo didžiausias baimes. Kadangi savigarba ir toliau klastingai nyksta, pajuntame nebegalintys našiai kurti gyvenimo ir sulaukti sėkmės.
Tarsi angis įslenka mūsų sielą žudantis susitaikymas. Nepagarba sau pašėlusiu greičiu įsuka užburtą ratą, atitinkantį neigiamus lūkesčius ir sustiprinantį nusivylimą savimi. Savigarbai ir toliau mąžtant, mažiau tikėtina, kad imsimės veiksmų, kurie ją sustiprintų.
Abejonių savimi grandinę pertrauksite sukūrę jėgų suteikiančius paaiškinimus apie kitų kalbas ar veiksmus, užuot pasidavę žudančiam ir nevisavertiškumo kompleksą žadinančiam negatyvumui. Įguskite skirti faktus nuo jų interpretacijos.
Faktai ir interpretacijos
Dažnai pasakytus žodžius ar veiksmus supainiojame su potekste, savo pačių priskirta šiems žodžiams ar veiksmams.
Žmonės, kamuojami nevisavertiškumo jausmo, dažniau visus gyvenimo įvykius tapo tamsiais atspalviais. Situacijoms suteikta svarba nudažoma neigiamais asmeniniais potyriais, nors iš tiesų piktų ketinimų gal net nebūta.
Tokios žemiau juostos kertančios interpretacijos akimirksniu pažadina pyktį, liūdesį ar baimę. Šios emocijos netrukus tampa gerai pažįstamos ir teikia apgaulingą saugumo jausmą.
Nors nemėgstame jaustis pikti, liūdni ar išsigandę, sukuriame paaiškinimus įvykiams, neva išprovokavusiems šias emocijas. Faktus neigiame interpretacijomis. Emocijoms stiprėjant, situacijas neadekvačiai vertiname vis tvirčiau. Kuo dažniau taip elgiamės, tuo sparčiau nyksta savigarba.
Gera žinia yra ta, kad visi gali išmokti priskirti teigiamą ar neutralią reikšmę žodžiams ar veiksmams, pakeisdami tipiškas neigiamas potekstes.
Pirmiausia reikia atskirti faktus nuo jų interpretacijų. Tai ypač pravartu išgyvenant stresą ar sielojantis, kai apima pyktis, liūdesys ar baimė. Šios emocijos tarsi raudona vėliava įspėja, kad faktus painiojame su interpretacijomis, vis tvirčiau kalame save prie kryžiaus ir naikiname savivertę.
Žlugdantis vidinis balsas
Patyrinėkime šį žlugdantį vidinį balsą smulkiau. Įsivaizduokite jį kaip ant jūsų pečių pakibusį cinišką personažą, kurį pavadinsime Čipu.
Labai svarbu atskirti menkinantį Čipo balsą ir jus kaip visumą. Čipas gali būti vyriškos ar moteriškos giminės, įsikūnijęs į abejojančius tėvus ar ankstesnius naikintojus.
Svarbu atskirti pesimistinį Čipo patarimą nuo intuicijos ar pasąmonės kuždamos išminties. Pirmasis yra skeptiškas ir pagrįstas baime, antroji – spinduliuoja vidine įžvalga. Jūsų intuicija niekada neklysta.
O štai Čipas, priešingai, gali būti kryptingas, tačiau nenoriai ginti jūsų pranašumus ir nepadedantis jums gerai jaustis. Jo darbas – priversti jus jaustis nesvarbų, apsaugoti nuo rizikos, įkalinti rutinoje ir išugdyti nevisavertiškumo kompleksą.
Baigtis paprastai yra dvejopa. Pirmuoju atveju numojate ranka į visus poreikius ir svajones, vengiate nepažįstamų situacijų ir iš didingo žmogaus tampate mažu žmogeliuku. Antruoju atveju mėginate įrodyti Čipui, kad jus menkindamas jis klysta. Galbūt skirtingais gyvenimo atvejais esate išgyvenę ir vieną, ir kitą scenarijų.
Aukos vaidmuo
Pagvildenkime pirmąjį atvejį. Čipui patinka, kai galiausiai nusileidžiate ir pasijuntate auka – tokią paveikti kur kas lengviau.
Aukos nepritampa. Jos nemėgstamos žmonių, nes nekaip atrodo. Aukos tūno savo komforto zonoje ir nesiekia jokių didžių (ir pavojingų) laimėjimų. Jos gyvena susitaikymu pažymėtame pasaulyje. Pasaulyje, kuris kratosi jų kaip netinkamų žaidimams.
Čipas klaidina priversdamas patikėti, kad saugiau yra slėptis, tad reikia liautis bandžius ir pasiduoti, užuot siekus žvaigždžių ar ieškojus aukso. Jis įtikimai čiulba, jog geriau sėdėti tykiai, vengti rizikos ir užkirsti kelią nesėkmėms nieko neveikiant.
Jis greitas nurodyti priežastis, kodėl turite prastai apie save manyti. Tikslas – priversti jus juo patikėti ir pamiršti, kad esate vertas išbandyti naują verslą, surasti sėkmę ar laisvę. Nemėgindami išvengsite nesėkmių, tad Čipas bus apsaugojęs jus nuo tokios nemalonios tikimybės.
Jis puikiai žino, kad jo klausydami sugadinsite santykius ir atitolinsite sėkmę. Ir vieną, ir kitą jis laiko nevertais rizikos. Kaip globėjiškas šeimininkas, jis mieliau jus matytų sėdintį namie, palindusį po lova, o ne žygiuojantį į medžioklę.
Jam patogiau, kai pykstate ant savęs dėl pralaimėjimų ir nerizikuojate sulaukti blogiausios lemties, pervertinę savo galimybes. Čipas, be kita ko, yra kaltės ugdymo meistras. Primindamas visus tuos kartus, kai susimovėte, buvote savanaudis, įskaudinote kitus ir tėškėtės veidu į purvą, drąsina jus užsiimti saviplaka.
Čipas gali kartoti, kad tykus gyvenimas ne toks jau ir blogas, be streso, kuris lydi siekiančiuosius pergalių. Galbūt net racionaliai pasiaiškinsite, kad neišsišokdamas ir nebandydamas savo galimybių ribos išvengiate nemalonių netikėtumų.
Tačiau tai pasmerktųjų egzistencija – gyventi be aistros ir įtakos, kurias patirtumėte žaisdami aukštesniu lygiu. Susigrąžinę prarastą savigarbą, atgausite ir buvusią didybę, rasite daugiau naujų galimybių laimei ir pilnatvei pasiekti.
Tobulybės siekis
Čipas gali griebtis ir kitos taktikos: griauti jūsų gyvenimą įtikinėdamas, jog savo nerangumą įveiksite, jei tik labiau pasistengsite ir sieksite tobulybės. Jis gali įtikinti, kad nevisavertiškumą galima valdyti arba paslėpti užsikabarojus į tobulybės sieną atremtomis kopėčiomis, kurių vienas galas pasislėpęs debesyse.
Pasiekę tai, ką manote esant kopėčių viršų, aptiksite, jog vis dar nesate tobulas, nepasiekėte tiek, kad būtumėte šio to vertas, ir turite lipti toliau, kol pasieksite tobulumo viršūnę.
Žinoma, pakopos niekada nesibaigia. Tobulybė lieka nuviliamai toli ir apgaubta migla, tad ir toliau save plakate, nes gyvenimą paskyrėte nepasiekiamam pasiekti.
Kuo pikčiau Čipas plūsta jus, kad nesate kaip reikiant geras, tuo ryžtingiau stengiatės įrodyti savo vertę, tai yra tapti tobulas. Mažai tikėtina, kad save ėsdami parodysite geriausius rezultatus. Šiame scenarijuje ramybė nenumatyta.
Antruoju atveju Čipas į šipulius sudaužo jūsų trapią savigarbą ir įtikiną, kad niekuomet nebūsite kaip reikiant geras, supindamas tikrus įvykius su jų interpretacijomis.
Savigarbą atkursite išmokę atpažinti, kada Čipas tauškia nesąmones, ir suvokę, kad jo klaidinantys patarimai tirpdo jūsų meistriškumą, laimę ar didybę. Kaltės jausmą visada pasirenkame. Užuot maišę save su žemėmis dėl nesėkmių, įgykite pranašumo neatsisakydami savo vizijų, vertybių, ryžto ir gyvenimo tikslo.
Kartais pakenkia aplinkiniai
Čipo kuždamas žlugdančias frazes neretai pirmąkart išgirstame ne iš jo. Naikinančius žodžius, klaidingas pasakymų ar veiksmų interpretacijas, kurios iškankina mūsų savigarbą, ne visada užprogramuojame patys.
Neretai mums iš tiesų kažkas kitas lepteli, jog esame negana geri, nemylimi, neverti gyvenimo dovanų. Tačiau mes patys priimame ir sugeriame kito asmens apgaules. Galbūt tėvas, senelis ar kitas žmogus mestelėjo, kad kažkurioje srityje esate netobulas, o jūs tuo patikėjote.
Pasigavęs šiuos žodžius, Čipas mėgsta nuolat priminti, kad esate menkysta. Tačiau ir klaidingų interpretacijų pažadintas destruktyvias mintis, ir nemielus kitų žodžius galima įvertinti kaip neteisingus ir nesuteikiančius laimės. Turite neįtikėtiną galią kaskart nutildyti kritikuojantį, vos tik jis ar ji pradės tarti įžeidžiančius žodžius.
Čipas nepaliks jūsų visą gyvenimą. Jo tikslas – kurstyti jūsų nepasitenkinimą savimi ir gyvenimu. Jam pavykus sukelti sielvartą, vaidus, jūsų savivertė silpsta, o Čipas tvirtėja. Atkreipkite dėmesį, kad jis itin garsiai reiškiasi kilus stresui ir sielvartui. Pasinaudojęs šiomis progomos, jis primena jums, kad nesate tobulas.
Svarbiausia, atpažinkite šias klaidinančias šnekas, kurios neva turėtų jus apsaugoti arba skatinti tapti geresnį, ir įsikiškite emocinius kištukus, kad negirdėtumėte jo destruktyvių žodžių. Atskirkite jo balsą, kai Čipas nusprendžia pareikšti savo nuomonę, ir žinokite, kad jos paisyti nereikia.
Neatsargūs, neįtikimi jo patarimai bloškia jus atgal, griauna santykius ir stiprina sielvartą. Pats veiksmingiausias būdas yra laikinai užtildyti Čipą, griežtai liepus užsičiaupti ir eiti velniop!
Būkite toks pat negailestingas tildydamas šiuos ciniškus plepalus, kaip ir jis juos skleisdamas. Gebėjimas atskirti dominuojantį, bet žlugdantį Čipo balsą nuo švelnesnio, išmintingo intuicijos patarimo padės jums susigrąžinti ir sutvirtinti savo vertės pajautimą.
