savigarba

„Būk protingesnė, pakentėk, nusileisk, visi pykstasi“. Tokius ir panašius „patarimus“ dažniausiai dalija artimieji patiriančioms psichologinį smurtą moterims. Tačiau pasak, psichologų, bet koks smurtas šeimoje dažniausiai prasideda psichologiniu ir užsibaigia fiziniu smurtu. Smurtas dažniausiai kyla dėl to, kad smurtautojas nori dominuoti ir patirti galią.

Draugavau su vaikinu trejus metus. Jam dabar yra 26, o man 20 metų. Kartu niekada negyvenome. Tai buvo pirmasis vaikinas, su kuriuo mane siejo abipusiai jausmai, bet ir vienintelis su kuriuo buvome tokie skirtingi. Jis buvo iš geros šeimos (jo tėvai daktarai), pats siekiantis kažko gyvenime (šiuo metu studijuoja doktorantūroje). Na, o aš…. Aš iki 13 metų gyvenau su močiute, o mama gyveno su patėviu ir su jų bendrais vaikais.

Mes, žmonės, esame didingi iš prigimties. Gebame įveikti kliūtis, pasiekti reikšmingų laimėjimų, gerbiame svarbiausias vertybes, patiriame laimę ir dalijamės savo ypatingomis, nepakartojamomis dovanomis su kitais. Trumpai tariant, galime atsakingai kurti visavertį gyvenimą. Deja, užgriuvus gyvenimo negandoms, visa tai pamirštame. Eidami per gyvenimą susiduriame su nesuskaičiuojama galybe situacijų, galinčių sustiprinti mūsų savivertę arba ją sunaikinti.

Praeitoje dalyje aprašėme, kada vaikas būna pakankamai subrendęs lankyti ugdymo įstaigą, vaiko fantazijas bei su jomis susijusius žaidimus. Šioje, paskutinėje dalyje aptarsime vaiko įsivaizduojamą draugą ir savigarbos ugdymą ikimokykliniame amžiuje. Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.

Praeitoje dalyje aprašėme vaiko temperamentą ir kas jam turi didžiausios įtakos. Šioje dalyje aptarsime, kada vaikas būna pakankamai subrendęs lankyti ugdymo įstaigą, vaiko fantazijas bei su jomis susijusius žaidimus. Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia. Ar vaikas subrendo lankyti ugdymo įstaigą Vaiko temperamentas apima daug aspektų: - Jei turi saugų prisirišimo stilių.

Mūsų tautos susiskaldymas skatina ir emigraciją, ir mažą gimstamumą ir... Lietuva kartu su 2 milijardais pasaulio gyventojų stebėjo ir grožėjosi vaizdais iš ką tik įvykusių Didžiosios Britanijos karališkos šeimos vestuvių.  Buvo malonu matyti didžiules džiūgaujančių žmonių minias  Londono gatvėse. Prasminga klausytis turiningų nacionalinės televizijos komentarų apie Anglijos konstitucinę monarchiją ir jos reikšmę valstybei ir paprastiems šios šalies gyventojams.

Praeitoje dalyje aprašėme, kaip susidaro užburtas ratas, į kurį patenka visi daug savivertės neturintys žmonės. Taip pat nurodėme, jog viskas ką mums reikia daryti, jog nepakliūtumėm į šį ratą – atskirti faktus nuo interpretacijų. Pirmąją straipsnio dalį rasite čia. Šioje dalyje aptarsime kaip dar mums gali pakenkti savivertės trūkumas. Aptariamas aukos vaidmuo, nereikalingas tobulybės siekis bei aplinkiniai, kurie mums neretai pakenkia, nors galutinį tašką padedame patys.

Mes, žmonės, esame didingi iš prigimties. Gebame įveikti kliūtis, pasiekti reikšmingų laimėjimų, gerbiame svarbiausias vertybes, patiriame laimę ir dalijamės savo ypatingomis, nepakartojamomis dovanomis su kitais. Trumpai tariant, galime atsakingai kurti visavertį gyvenimą. Deja, užgriuvus gyvenimo negandoms, visa tai pamirštame. Eidami per gyvenimą susiduriame su nesuskaičiuojama galybe situacijų, galinčių sustiprinti mūsų savivertę arba ją sunaikinti.