„Bzzzz bzzzzz“ - skambėjo ausyse grąžto zvimbesys, kol nerimastingai trypčiojau koja stomatologo priimamajame. Nuo vaikystės paniškai bijau dantų gydytojų ir sėduosi į baisiąją kėdę tik tuomet, kai nuskausminamuosius ryju kaip saldainius... Kabineto durys atsivėrė ir mane pasitiko plačia šypsena ir pasitikinčia savimi laikysena baimę nuginklavęs medikas.
„Nusiraminkite“ – vis dar plačiai besišypsodamas ir keldamas kėdę į viršų padrąsino dr. Saulius. Mano nuostabai, profesionalo rankos bei įtaigus, palaikantis žvilgsnis puikiai dirbo savo darbą. „Na, juk nebuvo labai baisu, ar ne?“ - po procedūros paklausė. Aš tik įtikinamai linktelėjau ir išveplenau kažką panašaus į „mhm“, mat nejaučiau pusės burnos po nuskausminamųjų.
Plati šypsena nedavė ramybės visą naktį, svajojau apie sekantį vizitą. Dantis neberūpėjo, norėjau dar kartą atsiduoti žavaus stomatologo lateksinėms rankoms.
„Bzzzz bzzzzz“ - vėl skambėjo ausyse, bet koja nebetirtėjo, kaip bailaus triušio. Šį kartą aš pasitikėjau juo, savimi. Buvau apsivilkusi sijoną, kurio etiketę nukirpau prieš išeinant pro duris, avėjau aukštakulnius, spinduliavau laime, jog ilga laukimo savaitė pagaliau baigėsi. Įėjus į kabinetą pasitiko dar platesnė šypsena. „Ar šįkart nebebijote? Beje, labai gražiai atrodote“ – kilstelėjo kairį antakį į viršų. Viliokiškai padėkojau, padėjusi delną ant Sauliaus peties, taip privertusi nurausti. Nė kiek neskaudėjo, kai į mane žvelgė juodos, lyg naktis akys... Užliejo ramybės jausmas, kai virš kaukės, dengiančios burną, akių kampučiuose vis pasimatydavo šypsenos raukšlelės... Visai atsipalaidavau, stebėdama vis karts nuo karto suraukiamus antakius, įrodančius jo susikaupimą... „AAAaaa!” – surėkiau, kai palietė skausmingą vietą, mintyse keikdama save už tai, jog savanoriškai pasisiūliau procedūrą atlikti be nuskausminamųjų. Nejučia įsitvėriau vyrui baltu chalatu į ranką, prašydama paguodos.”Pakentėkit truputį, nebe daug liko” – nuramino, švelniai paglostęs skruostą. Nukrėtė drebulys. Nemaniau, jog paprastas prisilietimas gali priversti užmerkti akis, įsipatoginti stomatologo kėdėje ir visiškai atsipalaiduoti…
“Tikriausiai burna išdžiuvo, gal norėtumėte išgerti arbatos?” – nustebino klausimu, kurio taip laukiau. Gerdami arbatą jo darbo kambarėlyje šnekučiavomės ir žvilgsniams susitikus vis susinepatogindavome. Kaip visada, įsijaučiau pasakodama kažkurią istoriją, tad jo pakštelėjimas į lūpas sutrikdė. Pamiršau ką norėjau pasakyti, tad pakštelėjau atgal, norėdama nutraukti nepatogų momentą… Pakštelėjimo Sauliui neužteko, tad mūsų lūpos susiliejo. Jo bučinys buvo švelnus, privertęs nevalingai truktelėti pečiais. Braukiant per tankius juodus plaukus kuteno tarpupirščius, išalkusios akys žvelgė į jį kaip į stebuklą. Norėjau paliesti kiekvieną jo kūno lopinėlį, tad atsistojusi paskubomis išvadavau iš balto chalato. Nuėmus marškinėlius prieš save išvydau sportišką siluetą. Pirštų galais sekiau kiekvieną raumens vingį, vis dar nenustodama žavėtis... Saulius buvo švelnus, o jo lūpos nesiliovė ieškoti mano erogeninių zonų. Liežuviu tyrinėjo kiekvieną pašiurpusios odos lopinėlį leisdamasis vis žemiau. Širdis daužėsi taip stipriai, jog rodėsi tuoj išlėks iš krūtinės. Užgniaužusi kvapą laukiau, kol nustos erzinti bučiuodamas vidinę šlaunų pusę. Mikliai, vienu rankos judesiu smuktelėjo kelnaites žemyn, jaučiau, kaip pakirto kojas... Tvirtai suėmęs už sėdmenų, slėpėsi mano tarpukojyje. Užkėlusi vieną koją ant Sauliaus peties ir atsirėmusi į sieną leidau mėgautis manimi. Jo liežuvis šėlo, priversdamas tvirtai suimti jam už plaukų. Jaučiau šilumą ir nevalingą trukčiojimą pilvo apačioje. Jis buvo pasiryžęs tęsti iki galo, tad nesiliovė stebinęs savo gebėjimais. Užkėlusi kitą koją ant peties leidau sėdmenims judėti pagal jo ritmą, kol giliai įkvėpusi ir nebesuvaldydama įsitempusių raumenų, stipriai šlaunimis suspaudžiau jo galvą ir išleidau paskutinį atodūsį... Šypsodamasis užkėlė mane ant savęs ir mudviejų kūnai susiliejo. Stipriai rankomis apglėbiau jo kaklą, kad nenuslysčiau, kojomis apvijau juosmenį. Judėjome vienu ritmu, keldami vienas kitą į aukštybes... Matydamas, jog ilgiau nebeišsilaikysiu ant jo pakibusi, atrėmė į sieną ir įsiskverbė gilyn. Jo kvėpavimas padažnėjo, burna prasivėrė, kartkartėmis išleisdama vos girdimą aimaną. Norėdama jį pasivyti, leidau dešinei rankai paišdykauti su savimi. Šelmiškai žvilgtelėjęs, pritariamai linktelėjo ir nusišypsojo, priversdamas nurausti...
„Bzzzzzz bzzzzzzzz“ – skambėjo ausyse grąžto zvimbesys, kaip nuostabiausia melodija, kol kantriai laukiau sekančio vizito stomatologo priimamajame.
