Praeitoje dalyje aptarėme mūsų baimių kilmę, t.y. iš kur jie kyla. Pagrindiniai baimių šaltiniai yra mūsų pirmykščiai genai, šeimos genai, išmokimas iš kitų arba traumuojanti patirtis. Trumpai aptarėme ir gynybinius mechanizmus.
Praėjusiąją straipsnio dalį rasite čia.
Kaip įveikti baimę
Prie savo baimių įmanoma prisitaikyti, o kai kurias net panaudoti savo labui. Tokios patirties žmogus jau yra įgijęs. Prieš daug amžių jis įveikė ugnies baimę – to padaryti nesugebėjo jokia kita rūšis, ir dabar ugnį naudojame savo būstams apšildyti, raketoms paleisti ir pan.
Panašiu konstruktyviu būdu galime prisitaikyti ir prie naujųjų baimių. Mes, kaip dabartinės visuomenės nariai, apie baimes ir fobijas žinome daugiau negu anksčiau už mus gyvenę žmonės. Tai gali mums padėti jas įveikti. Žinoma, visų baimių ir nerimo rūšių tikriausiai niekada neįveiksime – jeigu taip atsitiktų, mes, kaip rūšis, neišliktume.
Kiekvienas iš mūsų su baime kovojame skirtingai – priklauso nuo asmenybės bruožų, baimės rūšies, aplinkybių. Dažnai baimę įveikti padeda atsipalaidavimus, gilus kvėpavimas, objektyvus žvilgsnis į situaciją. Tokiu būdu neleidžiame mūsų organizmo gynybinei reakcijai į baimę virsti nekontroliuojamai ir išsiskirti per dideliam adrenalino kiekiui.
Eustresas ir distresas
Dauguma didžiausios šlovės pasiekusių pasaulio žmonių mėgsta neslopinti susijaudinimo, o baimę, kaip ir eustresą (pozityvųjį stresą), kuris visada jaučiamas įveikus baimę, panaudoti kaip įrankį geresniems rezultatams pasiekti.
Jie ne tik moka įveikti baimes, bet ir jas ilgesniam arba trumpesniam laikui nukreipti naudinga linkme. Pavyzdžiui, garsusis krepšininkas Maiklas Džordanas, būdamas savo karjeros viršūnėje, prisipažino, kad jis bijodavo atrodyti prastesnis, dėl to pasitelkdavo pyktį ir puldavo į „zoną“.
Kartais galime produktyviai panaudoti net distresą (negatyvųjį stresą). Kai jaučiame įtampą dėl nepalankiai susiklosčiusios padėties darbe ar namuose, organizmo išskiriamą adrenaliną arba kortizolį galime nukreipti į savo darbą arba patarnavimą kitiems, pavyzdžiui, įsitraukti į darbą savanoriškose organizacijose, bažnyčioje, ligoninėje.
Deja, dauguma žmonių leidžia organizmo reakcijos į baimę metu išsiskyrusiai energijai „laisvai sudegti“ ir niekam jos nepanaudoja, nors yra būdų (vadinamieji susikoncentravimo metodai), padedančių geriau veikti esant įtampai.
Kaip įveikti nerimą
Išsiaiškinkite, ar esate neramūs. Ar jūsų raumenys įsitempę? Ar jus vargina nerimastingos mintys? Ar jaučiate įtampa žandikauliuose? Ar jus slegia depresiją?
Kiekvieną dieną skirkite laiko (ne daugiau kaip 20 minučių) nerimui analizuoti. Surašykite viską, dėl ko jūs nerimavote ir kokios rūšies „grėsmė“ sukėlė nerimą. Kurios nerimo apraiškos jums iš tikrųjų pakenkė ir kokias jūs sugebėjote šiek tiek valdyti? Pradėkite nuo pastarųjų.
Stenkitės nerimą subalansuoti. Žmonės, kurie visada yra apimti nerimo, mažai tegali nuveikti. Deja, tie, kurie niekada nepatiria nerimo, taip pat nedaug tenuveikia. Išmintinga nerimauti tik dėl tų dalykų, kurie šiek tiek nuo mūsų priklauso.
Jei nerimas yra pagrįstas, sudarykite planą ir imkitės veiksmų sunkumams įveikti. Nebūkite iš tų, kurie nerimu teisina savo neveiklumą.
Jei nesiliauja kamavusios neramios mintys, susirašykite jas ant popieriaus arba įrašykite į magnetofono juostelę ir po to išklausykite arba pasidalykite mintimis su kitais žmonėmis. Tai leis objektyviau į jas pažvelgti. Jūs suprasite, kad nerimas niekam nesvetimas ir kad mes visi šioje Žemėje panašūs.
Kaip įveikti specifines baimes
Nėra tokių metodų, kurie garantuotų šimtaprocentinį pasveikimą nuo specifinių baimių ir fobijų, tačiau kai kurie teikia vilčių. Bent jau tiek, kad padeda transformuoti mūsų baimes į racionalesnes ir lengviau kontroliuojamas.
Kuo daugiau sužinokite apie savo baimes. Klauskite savęs, ar dalykai, kurių bijote, blogina jūsų gyvenimą, ir pasistenkite to neneigti, kad būtų akstinas ką nors keisti.
Palengva pratinkite save prie situacijų, kurių bijote. Tai kartojant baimė mažės. Pavyzdžiui, jeigu jus kamuoja aukščio baimė, pratinkitės kasdien bent vienu žingsneliu arčiau prieiti prie balkoną aptveriančios sienelės. Šis metodas vadinamas elgesio terapija.
Kitas būdas vadinamas vizualizacija. Bandykite įsivaizduoti tą situaciją, kurios bijote. Pavyzdžiui, žmogus, kurį kamuoja stomatologo baimė, turėtų vaizduotėje kurti vaizdą, kaip jis nuvyksta pas stomatologą, sėdi laukiamajame, sėdi kėdėje, kol jam sėkmingai atliekamos visos reikalingos procedūros.
Stenkitės tapti mažiau pažeidžiami ugdydami jums reikalingas asmenines savybes. Jeigu esate labai drovūs, mokykitės bendrauti su žmonėmis, kad įgytumėme daugiau pasitikėjimo savimi. Jei per daug savimi pasitikite ar esate arogantiškas, ugdykite dvasingumą.
Bėda ta, kad iš fobija sergančių žmonių pagalbos ieško mažiau kaip 10 procentų. Daug dažniau jie pasirenka kitą kelią – suranda įvairiausių pasiteisinimų ir toliau vengia situacijų, kurių bijo. Dažnai jie bijo, kad sužinoję apie jų baimes aplinkiniai reaguos neigiamai, dėl to jiems bus gėda, jie jausis netikę arba atsiras kitos neigiamos socialinės pasekmės.
Kaip įveikti realios kritinės situacijos sukeltą baimę
Svarbu žinoti, kad, susidarius realiai kritinei situacijai, automatiškai sužadinama organizmo gynybinė reakcija į baimę. Kai kuriems žmonėms tai vyksta pasąmonėje. Jeigu žmogus būna labai įsitraukęs į veiklą, pavyzdžiui, į savo tiesioginį darbą įstaigoje, jis net nepastebi, jog yra įsitempęs arba susijaudinęs.
Pasistenkite išsiaiškinti, dėl ko jūsų gynybinė sistema buvo sužadinta: ar dėl natūralaus darbo aplinkos spaudimo, ar dėl to, kad jūs tiesiog ginate savo išdidumą? Nesiųskite savo hormonų ten, kur nebūtina.
Atsikratyti baimės energijos galite dviem būdais: arba sušvelninkite situaciją, arba energiją sunaudokite. Taigi privalote arba nusiraminti, arba nukreipti energiją į savo veiklą – įstaigoje, namie ar mokykloje.
Mankštinkitės. Kai esame labai susijaudinę, organizmas reikalauja fizinės reakcijos, todėl mankšta bus kaip tik tai, ko jam reikia. Be to, mankšta yra apskritai labai naudinga sveikatai. Jei neturite laiko sportuoti, bent 50 kartų pakelkite ir nuleiskite rankas, ir rezultatas tikrai bus neblogas. Stresą galima sušvelninti ir supantis kėdėje.
Šis, keturių dalių straipsnių ciklas buvo paremtas Maiklo Klarksono (Michael Clarkson) parašyta knyga „Kaip įveikti baimes“, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla.
