Gyvendamas su patėviu, regėdamas, kaip mama ir jos naujasis vyras rūpinasi broliuku ar sesute, vyresnėlis gali jausti ne tik pavydą – jis neretai pasijunta apskritai atstumtas, tarsi nepriklausantis šiai šeimai.
Ką daryti, kad taip nenutiktų?
Bendraukite kokybiškai.Pasistenkite su vyresniuoju vaiku praleisti ne tik daugiau laiko, bet ir padaryti taip, kad šis laikas būtų kokybiškesnis: drauge žaiskite, nuoširdžiai bendraukite, aptarkite, kaip jam sekasi mokykloje (ne tik teiraukitės apie pažymius, bet ir patarkite, pasidomėkite vaikui reikšmingais santykių su draugais klausimais, kartu ruoškite namų darbus, balsu paskaitykite įdomių knygų, net jei vaikas jau ir pats puikiai moka skaityti).
Mamos valanda. Galima įvesti ir vadinamąją „mamos valandą“, kai mama lieka su vaiku tik dviese: pasiplepėkite prieš miegą, išeikite pasivaikščioti, nueikite į kiną, teatrą, koncertą, stebėkite vaiko šokių repeticiją ar sporto treniruotę. Tokia bendra veikla – tai puiki proga dar kartą paaiškinti, kad mažasis broliukas ar sesutė – anaiptol ne konkurentas, o sąjungininkas. Juk tėvai ne amžini. Be to, skiriasi kartos, skiriasi pasaulio suvokimas. O štai brolis ar sesuo, kad ir kas benutiktų, primins: tu nesi vienišas, turi artimą, mylintį, savą žmogų.
Laikas – jūsų sąjungininkas. Pasistenkite būti kantresnė ir jautresnė vyresnėliui. Jis pavyduliauja, ir tai – normalu. Lygiai taip pat, kaip ir jo pastebimai paūmėjęs dirglumas ir verksmingumas. Praeis šiek tiek laiko – apmalš ir pavydas. O kad šį procesą pagreitintumėte, dažniau apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite vyresnėlį ir priminkite, kaip stipriai jį mylite.