Vienas iš gajausių šių laikų mitų byloja, kad vyrai apie seksą galvoja vidutiniškai kas septynias sekundes. Laimei, pagaliau turime mokslinių įrodymų, kad tai tėra pasaka, neturinti nieko bendra su realybe.
Kaip rodo naujausi tyrimai, apie seksą vyrai galvoja tiek pat ar net mažiau kaip apie miegą bei maistą. Eksperimente dalyvavusius vaikinus per dieną seksualinės mintys aplankydavo vidutiniškai 18 kartų, merginas – 10 kartų. Tačiau lygiai taip pat dažniau nei moterys vyrai galvodavo ir apie kitus kūniškus malonumus – maistą bei miegą. „Kitaip sakant, seksualinės mintys nebuvo kuo nors ypatingos, – aiškina psichologė Terri Fisher iš Ohajo universiteto. –
Vyrai apskritai dažniau nei moterys galvojo apie fizinių poreikių tenkinimą – ne vien apie seksą.“ Fisher įsitikinusi, kad „7 sekundžių“ aksioma tėra paprasčiausia „miesto legenda“, neturinti mokslinio pagrindo. „Tiesiog žmonės, girdėdami tokius ir panašius iš piršto laužtus faktus, jų net nemėgina kvestionuoti, nes tokie skaičiai tik patvirtina įsigalėjusius stereotipus apie vyrų ir moterų skirtumus. Tačiau jei stabtelėtume ir pažvelgtume atidžiau, pamatytume, kad tie tariami skirtumai neturi jokio empirinio pagrindo“, – sako psichologė. Užtat dabar turime tvirtų įrodymų, kiek iš tiesų vyrams ir moterims šmėkšteli minčių apie lytinį suartėjimą.
Iki šiol dauguma tyrimų būdavo atliekami paprastai: eksperimento dalyvių prašoma prisiminti tam tikrą laiką (dieną ar savaitę) ir suskaičiuoti, kiek kartų juos aplankė seksualinio pobūdžio mintys. Tačiau toks metodas negali pateikti patikimų rezultatų.
Fisher su kolegomis nuėjo kitu keliu: jie paprašė 163 studenčių ir 120 studentų, kad šie visą dieną su savimi nešiotųsi nedidelį prietaisėlį. Kai aplankydavo, tarkime, mintis apie seksą, jaunuolis turėdavo spustelėti prietaisiuką, kuris užfiksuodavo, kiek kartų iš viso buvo paspaustas. Vieni dalyviai turėjo fiksuoti mintis apie seksą, kiti – apie miegą, treti – maistą. Ir nors stereotipiškai laikoma, kad vyrai apie seksą galvoja nuolat, o moterys beveik niekada, šio eksperimento rezultatai teigia ką kita.
Visų pirma buvo labai didžiulis skirtumas tarp tų, kurie iš tiesų daug mąstė apie seksą, ir tų, kurie apie jį beveik negalvodavo (ir tai nepriklausė nuo lyties). Pavyzdžiui, keli bandymo dalyviai per visą dieną apie seksą pagalvojo vos vieną kartą, o seksualiai aktyviausias vyrukas aparatuką per dieną paspaudė net 388 kartus. Tačiau net ir atsižvelgus į tai, kad dalį paros šis „aktyvistas“ pramiegojo be jokių minčių, ir likusį laiką padalinus iš 388, išeina, kad apie seksą jis pagalvodavo tik kas 158 sekundes – o tai toli gražu nėra legendinės septynios sekundės.
Fisher teigimu, vidutiniai tyrimo duomenys rodo, kad vyrai apie seksą pagalvoja kartą per būdravimo valandą, o moterys – perpus rečiau. Tačiau tai, kad vyriškoji dalyvių dalis kur kas dažniau galvojo ir apie maistą bei miegą, mokslininkės nuomone, byloja apie tai, kad vyrai apskritai daugiau dėmesio skiria savo fizinėms reikmėms arba... jie tiesiog nesivaržydavo spustelėti prietaisiuką, kai juos tos mintys aplankydavo.
Fisher neatmeta minties, kad visuomenėje gajus stereotipas, neva moterys apie seksą ir maistą negalvoja, gali daryti įtaką ir eksperimente dalyvavusioms merginoms, kurios, pačios to nejausdamos, „nutylėdavo“ trumpam toptelėjusias mintis apie alkį, gardžius pyragaičius ar dailų praėjusio vyriškio siluetą.
