Šis klausimas jaudina daugelį vyrų. Bet jis turi jaudinti ir pačias moteris. Nes vyro požiūris į moterį, deja, didele dalimi priklauso nuo to malonumo, kurį ši jam atneša. Kada malonumas išnyksta, nepastebimai įsiviešpatauja susvetimėjimas ir nervingumas. Fiziologija – meilės motina.
Vidas L. rašo: „Patarkite, ką man daryti. Kaskart, kai noriu artumo su žmona, man reikia žemintis. Kaskart ji, geriausiu atveju, „man daro malonę“. Nepamenu, kad ji pati būtų parodžiusi iniciatyvą, užsiminusi, kad nori artumo. Atsigulusi į lovą, iškart užmiega. O kai aš vis tik pasiekiu savo, ji rodo nepasitenkinimą, kad jai neduodu ramybės. Kaip taip galima gyventi? Nejau man eiti ieškoti perkamos meilės? Kaip paaiškinti žmonai, kad ji labai rizikuoja?”
Toliau Vidas rašo apie tai, jog žmona nepatiria orgazmo, kad ji „frigidiška“. Remiantis užsienio statistika, nuolatinį orgazmą patiria ne daugiau kaip trečdalis moterų (kai kuriose šalyse net 20–25 proc.). Pagal kai kurias apklausas, nuo 30 iki 40 proc. moterų orgazmą yra patyrusios vos kartą ar kelis kartus per metus.
Specialistai suka galvas, kur slypi priežastis. Hormoninės apykaitos sutrikimuose, stresuose, gyvenimo tempe, pakitusioje moters socialinėje funkcijoje (daugumas moterų dirba)?
Ar frigidiška Vido žmona – gali atsakyti tik gydytojas. 90 proc. atvejų tokia diagnozė nepasiteisina. Jei moteris „nieko nejaučia“ lytinio akto metu, tai dar nereiškia, kad ji yra nepajėgi jausti.
Yra trys priežastys, dėl kurios moteris nepatiria geismo. Pirma, ji gali būti pervargusi. Pervargimas gali būti fizinis ir psichinis. Jei žmogus nesilaiko ant kojų, jam ne meilė rūpi. Nes lytinis aktas reikalauja didelių fizinių pastangų. Jei moteris negali pabėgti nuo dienos stresų, jos instinktas irgi liks nepažadintas.
Antra, vyras gali būti nepatyręs, nesugebantis atpalaiduoti moters ir pažadinti geismo. Kiekviena moteris turi savo charakterį, temperamentą, tik jai būdingas erogenines zonas. Daugelis vyrų dešimtmečius gyvena su žmonomis ir apie jas nieko nežino. Priežastis – lietuviai nėra pratę kalbėti apie savo fizinius pojūčius. Tai laikoma gėdingu dalyku. Rezultatas – vyras glamonėja moterį ne ten, kur jai reikia, ir ne taip, ir kaip jai reikia. O paskui stebisi, kad žmona „bejausmė“! Reikia nugalėti barjerą ir išmokti kalbėtis.
Trečia, moteris gali turėti kompleksų, kurie gali visiškai užblokuoti instinktą. Ir čia jau nebeįmanoma apsieiti be seksopatologo pagalbos. Tie kompleksai gali būti “kultūrinės” ir “biografinės” prigimties. Tūkstantmečius krikščionybė pratino moterį prie minties, kad fizinis malonumas, tai – gyvuliškumas, nuodėmė. Jo reikia gėdytis, slopinti. Ir šiandien Lietuvoje viešpatauja požiūris į lytinį aktą kaip į kažką purviną, gėdingą. Jį slepia, apie jį nekalba, nors iš tiesų tai viena iš natūraliausių organizmo funkcijų. Dar daugiau, jis yra motinystės, kuri Lietuvoje dievinama, pagrindas!
Jei moteris pernelyg gėdisi savo fizinių pojūčių, lytinių organų, bijosi “atsiverti” vyrui, jos instinktas bus užblokuotas. Tokiai moteriai patyręs vyras gali padėti. Atpalaiduoti ją švelniais žodžiais, įgudusiomis glamonėmis.
Pagaliau, moteris gali turėti “biografinio” pobūdžio kompleksų ir neurozių. Daug kas priklauso nuo to, kas buvo jos tėvai, kaip jie žiūrėjo į savo ir į dukters kūną, niekino jį ar gerbė. Kas buvo pirmasis vyriškis. Nesėkmė pirmojo lytinio akto metu, “pirmojo vyriškio” šiurkštumas dažnai taip traumuoja moterį, kad lytinis aktas jai visam gyvenimui tampa kažkuo baisiu, nepageidautinu. Su didelėmis problemomis susiduria tokios moterys, kurios buvo išprievartautos. Nereikia to kęsti, kovokite už savo laimę, kreipkitės į specialistus, jie padės!
