Gera savijauta priklauso ne tik nuo genų ar aplinkos, kurioje užaugai. Pasirodo, Tavo nuotaikai įtaką daro ir keli visiškai su genetika ar aplinka nesusiję veiksniai:
Buvai linksmas studentas
Pasak naujausio DePauw universitete atlikto tyrimo, tie jaunuoliai, kurie universiteto laikų nuotraukose šypsosi nuo ausies iki ausies, po kelių dešimtmečių bus neišsiskyrę ir gyvens laimingai, skirtingai nuo tų, kurie nuotraukose pozuoja paniurę. Išanalizavę skyrybų statistiką, mokslininkai nustatė, kad paniurėliai turi 5 kartus didesnę tikimybę, kad jų santuoka baigsis fiasko. Tyrime taip pat teigiama, kad besišypsantys žmonės traukia pozityviai nusiteikusius asmenis, – taip pat ir būsimąsias antrąsias puses.
Turi seserį
Didžiosios Britanijos psichologų draugijos metiniame suvažiavime buvo pristatytas pranešimas, kuriame teigiama, kad žmonės, turintys bent vieną seserį, pasižymi geresniais bendravimo įgūdžiais, labiau trykšta optimizmu ir geriau geba susidoroti su rūpesčiais. Pasirodo, seserys skatina bendrauti ir, esant reikalui, padeda efektyviau įveikti iškilusias kliūtis.
Nesi prilipęs prie televizoriaus
Anot Merilando universiteto tyrimo, kurio metu buvo analizuojami 34 metus rinkti duomenys apie daugiau nei 45 tūkstančius amerikiečių, laimingiausi yra tie, kurie trečdaliu trumpiau leidžia laiką spoksodami televizorių. Vietoj to jie bendrauja su bičiuliais, skaito ar lankosi bažnyčioje – o šios savybės, anot mokslininkų, suteikia geresnę sveikatą ir pakilesnę nuotaiką.
Matomoje vietoje laikai savo trofėjus
Žmonės, kurie visiems matomoje vietoje eksponuoja atminimo ženklus, suvenyrus ar nuotraukas, tuo dar sykį sau primena apie puikią patirtį, todėl labiau džiaugiasi gyvenimu ir yra laimingesni, – teigia psichologijos profesorė iš Kalifornijos Riversaido universiteto Sonja Lyubomirsky. Teigiami prisiminimai dar sykį primena apie Tavo „laimės potencialą“ ir kartu suteikia vilties, kad Tau ir vėl greitai pasiseks.
Nepamiršti mankštos
Tie, kurie nuolat mankštinasi, yra atsparesni stresui ir labiau patenkinti gyvenimu. Taip sakoma mokslininkų iš Danijos tyrime, kuriame jie palygino tingesnį gyvenimo būdą propaguojančius piliečius bei tuos, kurie kas rytą bėgioja. Pastarieji yra 70 proc. mažiau linkę patirti stresą ar nusivylimą gyvenimu. O tie, kurie anksčiau visai nesportavo, bet vėliau nusprendė per dieną skirti vidutiniškai 17–34 minutes aktyviai fizinei veiklai, patiria didžiausią pasitenkinimą gyvenime.
