Jis jau ne naujas, netrukus debiutuos antra „Duster“ karta. Be to, tai bene pigiausias visureigis rinkoje. Tačiau tai labai įdomus automobilis. Nes mes bandėme išsiaiškinti, ar už ganėtinai kuklų maišelį pinigų galima gauti ne šiaip automobilį, o visiems gyvenimo atvejams tinkantį visureigį.
Taigi, bandymams mes gavome paprastą, elementarios komplektacijos, jokios papildomos įrangos neprifarširuotą benzininį „Dacia Duster“. Tiesiog tai darbinis arklys, kurio funkcija tėra vežti žmones ir krovinį nuo taško A į tašką B. O įvaizdžio formavimo dalykai šiam automobiliui yra gana svetimi.
Vieną draugystės su juoduoju „Duster“ dieną aikštelėje šalia stabtelėjo pažįstamas verslininkas. Tiesiog parūkyti, pablevyzgoti. „Pirkai?“ – užklausė jis ir kraipydamas galvą pradėjo darinėti visureigio duris ieškodamas kilmingo garso, po to ironiškai šyptelėjo pabaksnojęs pirštais per paprastą salono apdailos plastiką. „Kibiras“ – toks buvo su „Audi A8“ važinėti pripratusio vyruko verdiktas. Tačiau jis iš karto pridūrė, kad svarsto galimybę bent kelis tokius automobilius pirkti savo kompanijai. Išvykoms į toliau nuo normalių kelių esančius objektus. Pasirodo, paprastumą ir viliojančią kainą įvertinti gali ir išlepinti „premium“ klasės automobilių žmonės.
Paprastas, bet pilnavertis
Apie biudžetinių automobilių stilistiką daug šnekėti nėra būtina. Tai nėra svariausias argumentas renkantis tokius automobilius. Tačiau apie „Dacia Duster“ dizainą galima pasakyti nemažai gero. Automobilio stilius lakoniškas, tačiau išbaigtas. Jokių pretenzijų, tačiau net ir pigiausios komplektacijos „Duster“ jokiu būdu neatrodo varganai. Jo funkcionaliose linijose ir pūstelėtuose sparnuose yra jei ne sportiškumo, tai bent kažkokio kresnumo. Moka prancūzų („Dacia“ yra prancūzų giganto „Renault“ padalinys „entry level“ automobiliams) piešti paprastų ir nebrangių automobilių linijas.
Tą patį galima pasakyti ir pravėrus automobilio dureles. Na, kilmingo „klakt“ uždarant dureles čia neišgirsite. Salono apdailos plastikas čia irgi visai paprastutis, kietas. Tačiau viskas ko reikia kasdieniam naudojimui yra. Svarbiausia tai, kad surinkimo kokybė be jokių pastebimų priekaištų. Tarpų tarp detalių nėra, o važiuojant net ir prastais keliais niekas „nešneka“.
Nors automobilio salonas visiškai paprastas, bėdų su ergonomika nėra. Savo poziciją prie vairo randi greitai, reguliavimo diapozonų užtenka, prietaisų parodymai matosi puikiai. Tiesa, kabinėtis prie smulkmenų galima. Pvz. mikroklimato valdymo įnagius pasiekti gana nepatogu. Bet bendro vaizdo tai visai negadina. Nėra bėdų ir su vietomis keleiviams. Tiesa, galinė pasostė plokščia kaip parko suolas, tačiau ant jos ramiausiai sutelpa trys keleiviai, o vietos kojoms – į valias. Viskas paprasta, bet savo vietose.
Važiuojam
Keletas dienų su „Dacia Duster“ man leido prisiminti žalią jaunystę, kai studentiškais laikais teko padirbėti prie sunkvežimio vairo. Pasirodo, su „Dacia Duster“ ramiausiai galima pradėti važiuoti antra pavara, kaip su sunkvežimiu. Pirmoji pavara čia lieka bekelei. Beje, pavarų perdavimo skaičiai čia tokie artimi, kad važiuoti greičiau kokių 90 km/h (na, iš bėdos 100 km/h) didelio džiaugsmo jau nėra. Tačiau toks pavarų dėžės suderinimas ir visiškai „trumpa“ pirma pavara atstoja demultiplikatorių. Pvz., įjungus blokuotą visų ratų pavaros rėžimą galima kapanotis ne tik laukais, bet ir gana rimtomis bekelės trasomis visai nesirūpinant dėl ne pačio stipriausio benzininio variklio.
Keista, nors automobilio prošvaisa nemenka, tačiau miesto gatvėse ir užmiesčio keliuose išliko visai padorus vairavimo charakteris, kažkuo primenantis „Logan“. „Duster“ nėra etalonas, nėra kažkuo uždegantis, tačiau visureiginių „pasukau vairą-po minutės pasvirau-pradėjau keisti krypį“ čia tikrai nėra. Beje, geriausiai pakaba atsiskleidžia išsukus iš gero kelio. Paprastai į savo sodybą aš važiuoju 15 kilometrų ilgesniu, bet asfaltuotu keliu. Su „Duster“ leidausi trumpiausiu ir nė kiek nemažindamas greičio. Pakaba šauniai suvalgo nelygumus ir net aštrokas duobes. Nors imk ir važiuok į kokį ralį-reidą.
Tiesa, benzininis „Duster“ motoras labai godžiai valgo kurą – 100 kilometrų kelionei tarp Kauno ir Vilniaus (važiuojant lygiai ir ramiai) reikėjo 10 litrų benzino. Sąnaudos dar labiau auga išsukus į prastesnius kelius. Daugoka, juo labiau, atsižvelgus į šių dienų kuro kainas. Ir kalti čia automobilio transmisijos su „trumpomis“ pavaromis suderinimai. Sprendimai du. Vienas iš jų – rinktis versiją „1.5 dci“ versiją su gerokai taupesniu dyzeliniu varikliu. Tiesa, tokia versija yra gerokai brangesnė. Alternatyva – pirkti naują „Duster“ su dujų įranga. Už tai tektų primokėti visai humaniškus 2000 litų. Žinoma, dyzelinis ir benzininis „Duster“ verti atskiro palyginimo – tai pakankamai skirtingi automobiliai. Ir mes viliamės, kad „Dacia“ pardavėjai prie progos suteiks mums galimybę keletą dienų pasivėžinti ir su dyzeliniu „Duster“. Tuo tarpu kalbant apie benzininę automobilio versiją iš karto rekomenduotume dujas. Juo labiau, kad visos garantinės sąlygos įsigijus „dujinį“ automobilį lieka tos pačios.
Paprastas vyrukas
Šioks toks nukrypimas. Prisipažinsiu, kad labiau nei visiškus miestiečius vertinu iš provincijos, iš kaimų kilusius vyriokus. Na taip, jie nemoka „piarinės“ lietuvių kalbos, nėra lipšniai mandagūs, korektiški, tolerantiški ir t.t. Tačiau jie paprasti, ir jei davė žodį – dažniausiai jį tęsi. Jie nėra šiaip pliurpalai, jie – normalūs vyrai. Ir dažniausiai jais galima pasitikėti. Panašus į tokius žmones savo savybėmis yra ir „Dacia Duster“.
Daugumą šiuolaikiškų automobilių kuria ne tiek inžinieriai, kiek marketingo specialistai. Jie sukuria tikslinę pirkėjų auditoriją, formuoja automobilio įvaizdį, kuria savotišką aurą. Tačiau su „Duster“ viskas paprasčiau – tai inžinerinis produktas. Žavintis racionalumu ir paprastumu. Keista, bet šis automobilis labai patiko ir mano žmonai, kuri dėl savo vyro darbo specifikos turi progų pasivėžinti ir su įvairiais gerokai prabangesniais automobiliais. Ji įvertino vartotojiškų savybių visumą už prieinamą kainą. Gali būti, kad tokiam įvertinimui įtakos turėjo ir šio teksto autoriaus šeimos apsisprendimas per artimiausius kelis metus iškeisti urbanistinį gyvenimo ritmą į gyvenimą kaime. Čia „Duster“ būtų beveik idealus.
Taigi, verdiktas būtų toks: „Dacia Duster“ tikrai nėra tiek prastesnis už savo konkurentus, kiek už juos yra pigesnis. Tad jei norite pirkit ne prekinį ženklą, o praktišką visureigį –„Duster“ būtų šaunus pasirinkimas. O už sutaupytus pinigus dar galėtumėte padaryti šiokį tokį remontą namuose.
