Visuomenės dėmesį prikaustė naujas vadinamojo KGB rezervo skandalas. Jis reikšmingas dėl to, kad akivaizdžiai rodo ypatingą mūsų valdančiojo elito kokybę, tam tikrus visuomenės būvio bruožus ir naujus nesibaigiančios politinės kovos veiksmus.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus paskubėjo pareikšti, kad jis nepritariąs naujai “raganų medžioklei” ir jam nesuprantamas esąs žiniasklaidos dėmesys to rezervo byloms. Suprantama, prezidentas, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, trokšta ramybės. Vis dėlto tokie paaiškinimai verčia manyti, kad prezidentas arba taip ir nesuprato, kokioje šalyje jis šiuo metu gyvena, arba visą savo moralinį autoritetą sąmoningai pasitelkia valdančiajam elitui su visais rezervistais ginti.
Iš prezidento aiškinimų atrodo, kad tie aukštieji pareigūnai, prieš pat Atgimimą pervesti ar pasiprašę pervedami į KGB rezervą, staiga tapo vargšelėmis aukomis, kurias užpuolė sensacijų kraujo ištroškusi žiniasklaida. Nejaugi? Juk tie rezervistai niekada gyvenime nebuvo jokiomis aukomis - visą laiką jie sąmoningai tiesė sau kelią į valdžios aukštumas, pasitelkdami visos valdančiosios nomenklatūros ir kitų rezervistų paramą. Niekaip nenukentės jie ir po dabartinių paviešinimų. Ne, gal koks vienas ir turės kuriam laikui pasitraukti į ne tokias regimas, tačiau - būkime tikri - nemažiau įtakingas pareigas.
KGB rezervo duomenų paviešinimas yra vidinės, plačiai publikai neregimos politinės kovos veiksmas. Galima manyti, kad tam tikra grupė bando bent kiek susilpninti, pavyzdžiui, Seimo pirmininko politinę galią, perimti iš jo Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą. Šitaip galėtų veikti ir kai kurie buvę ar esami Seimo pirmininko bendražygiai.
Visuomenei tokie skandalai į naudą - jai suteikiama proga pažvelgti į nuslėptus valdančiojo elito atstovų biografijų puslapius, kurie turėjo būti atversti taip ir neįvykusios desovietizacijos metais. Gyvybiškai būtinos, tačiau net nepradėtos desovietizacijos padarinius kęsime (ar gėrėsimės) ilgai. KGB archyvų įslaptinimas yra viena tų skaudžiųjų padarinių. Būtų gerai, kad skandalas paskatintų visuomenę susitelkti ir pareikalauti atverti KGB archyvus, šitaip atimant iš specialiųjų tarnybų, valdančiosios nomenklatūros ir įvairaus pobūdžio rezervistų baimės vadeles, kuriomis jie valdo dalį visuomenės, versdami ją savųjų kovų dėl valdžios ir politinės įtakos įkaite.
Valstybės vadovai ir kai kurie kiti įtakingi politikai aiškina, esą įtrauktumas į KGB rezervą neturėjęs didelės reikšmės, tai buvęs tartum gyvenimo aplinkybių padiktuotas formalumas, tai nebuvęs joks nusikaltimas, jis nekeliąs grėsmės mūsų valstybei ir nelygintinas su sąmoningu bendradarbiavimu, žymieji rezervistai - labai nusipelnę Lietuvai žmonės. Aišku viena, pagal dabartinius įstatymus tie žmonės nelaikytini jokiais nusikaltėliais nei pažeidėjais. Tačiau juk įstatymai ir buvo kuriami tam, kad pateisintų ir išteisintų tokios rūšies rezervistus. Visai nesunku įsivaizduoti ir kitokius įstatymus - draudusius tokiems žmonėms užimti svarbius valstybinius postus.
Nejau KGB rezervas buvo toks jau nereikšmingas dalykas? Mano galva, tai buvo auksinis rezervas. Ne tik rezervistai užima įtakingus postus, bet ir jų artimieji bei giminaičiai. Jų ypač daug tose pareigybėse, kurios susijusios su valstybinių ir vyriausybinių kadrų įskaita bei kontrole. Tai labai veiksminga įtakos asmenų grupė, padedanti įtvirtinti tam tikras politines nuostatas, spręsti iškylančias politinių santykių su kai kuriomis valstybėmis problemas. Niekas jiems neįsakinėja kenkti Lietuvai, niekas jiems netrukdo dirbti Lietuvos labui, tačiau jie visada padės įgyvendinti tam tikrus sumanymus, o europinėje arenoje palaikys tam tikrus sprendimus. Toje arenoje ir Rusijai reikalingas ne silpnas, o svarus Lietuvos balsas.
Lietuvos prezidentui labiau tiktų kalbėti ne apie “raganų medžioklę” (žmonių “medžiojimo” darbą kur kas geriau išmano kai kurie rezervistai), o kuo skubiau ruošti įstatymą, atveriantį visuomenei visus KGB archyvus, šitaip paskatinant laisvos pilietinės visuomenės savikūrą ir laisvinant žmones iš sovietinės praeities tinklų. Tačiau vargu bau tokiai iniciatyvai pritartų prezidento aplinka.
