Dar trisdešimties neturinti Viktorija su draugu iš Lietuvos kaimo į nedidelį Anglijos miestelį išvyko tik prieš pusmetį, tačiau jau nusipirko automobilį, kompiuterį, turi internetą. Tiesa, darbą gavo nelengvai, bet gyvenimu svečioje šalyje patenkinta.
Darbdavys turi pasistatęs kelis angarus, juose augina pievagrybius. Viktorijos užduotis – išrinkti ligos pažeistus grybus. Mergina elektroniniuose laiškuose Lietuvoje likusiems tėvams pasakoja, kad labai patenkinta šeimininko elgesiu su darbininkais, kurių dauguma – iš naujųjų Europos Sąjungos šalių suvažiavę jauni žmonės.
Labiausiai stebina tai, kad tarp šeimininko ir svetimšalių drąsiai galima dėti lygybės ženklą, darbininkais rūpinamasi gal net per daug. „Su darbdaviu bendrauji kaip lygiavertis partneris, jis niekada nepakels balso, greičiau pasidomės, ar ko nestinga, ar neturi kokių pageidavimų dėl darbo ir buities sąlygų. Į visas pastabas reaguoja ne iš pono pozicijų, – rašo mergina. – Tiesa, moka minimalią algą, tačiau ji 10 kartų didesnė nei Lietuvoje. Už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis atlygina beveik dvigubai.“
Šiek tiek už Viktoriją vyresnis ūkininkas iš Rokiškio rajono Raikėnų kaimo Povilas Butėnas, bandęs paprieštarauti darbdavio užmačioms, pateko į nemenką bėdą. Vyras tikina, kad jo šeima, auginanti tris nepilnamečius vaikus, jau prarado apie 2 tūkst. litų ir tai ne paskutinė nesėkmė, mat netesės įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, todėl gali netekti ir nemenkos paramos. Ir visa tai per natūralų norą geriau gyventi ir nesilankstyti ten, kur lenkti nugarą visai nebūtina.
Anksčiau ūkininko šeima pieną parduodavo „Rokiškio sūrio“ bendrovei. Tačiau po kelerių metų bendrovės „Pieno žvaigždės“ supirkėjai už kilogramą produkcijos pasiūlė trečdaliu didesnę kainą. Tokiu pasiūlymu susigundė ne vienas karves auginantis kaimietis. P. Butėnas net nusprendė dalyvauti Nacionalinės mokėjimo agentūros pieno ūkių programoje – įsipareigojo padidinti galvijų skaičių ir kasmet tiekti atitinkamą kiekį pieno. Net ir tada, kai naujieji supirkėjai kone perpus sumažino žadėtą kainą, ūkininkas nenutraukė sutarties tikėdamasis, kad sunkumai galbūt laikini.
Pieno tiekimo šiems metams sutarties su „Pieno žvaigždėmis“ ūkininkas nebepasirašė, nes supirkėjų pateiktame rašte nebuvo nurodyta kaina. Bandymas grįžti pas ankstesnį supirkėją „Rokiškio sūrio“ bendrovę taip pat buvo nesėkmingas. Šios bendrovės vadovai atsisakymą sudaryti sutartį aiškino tuo, kad ūkininkui stinga pastovumo, be to, esąs karšto būdo, nuolat reiškiąs pretenzijas, ieškąs teisybės. P. Butėnas pagalbos kreipėsi į rajono savivaldybę, Žemės ūkio ministeriją, šioje apygardoje išrinktą Seimo narį, bet atsimušė kaip į sieną. Kai apie nelengvą daugiavaikės šeimos dalią papasakojo vienam „Rokiškio sūrio“ direktorių, išgirdo patarimą dėl vaikų išlaikymo kreiptis į Vilijos Blinkevičiūtės ministeriją...
Pasak gerai išmanančių, pieno supirkimo kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Neseniai Vyriausybė priėmė rekomendacinį siūlymą pieno perdirbėjams, kad šių visiems pieno gamintojams mokama kaina nesiskirtų daugiau kaip 30 proc. Tačiau pieno perdirbėjai tvirtina, kad bet koks kainų reguliavimas yra žalingas. Pasak „Rokiškio sūrio“ gamybos direktoriaus Daliaus Trumpos, didesniųjų pieno ūkių tiekiamo pieno kokybė yra geresnė, jie daugiau investuoja į modernesnę gamybą. „Jei smulkius ūkius keltume didžiųjų sąskaita, žlugtų pieno pramonė“, – sakė D.Trumpa. Rokiškėnai ėmė konkuruoti net su Latvijos perdirbėjais ir pieną perka iš kaimyninės šalies, nes kur kas maženi atstumai nei produkciją vežant iš Žemaitijos ar Dzūkijos. P. Butėnas kasdien galėtų parduoti po 100 kg pieno. Perdirbėjai jį galėtų supirkti net brangiau (iki šiol mokėjo po 40 ct už kilogramą), tačiau dėl to būtina derėtis žemai nulenkta galva, o ne reikalauti ir įrodinėti savo tiesas.
Suprantama, mūsų šalies ekonomika nėra išsivysčiusi kaip, sakykim, Anglijos, todėl lyginti eilinio darbininko pragyvenimo galimybes – dar labai anksti. Tačiau bent jau požiūris į žmogų galėtų keistis kur kas sparčiau ir tapti europietiškesnis. Juolab kad tam nereikia finansinių investicijų. Ponas su bizūnu ir prieš jį suklupęs baudžiauninkas tegu toliau dūla sovietinių laikų vadovėlio paveikslėlyje...
Rokiškis
