Mikui per trisdešimt, tačiau tik šiemet jį pamačiau slidinėjant. Vaikinas (informacija subrendusioms: dar nevedęs) ėjo gatve su slidėmis ir lazdomis ant kairiojo peties. Pakrašty miestelio, kur bolavo dar neužstatytas daubos lopinėlis (pavasarį dauba paskęsta vandenyje, tuomet po jį rėkdami braido kirai), Mikas įsispyrė į nešulį ir labai pamažu ėmė slysti per ploną sniego paklotę.
Tuoj pat keistai susvyravo ir griuvo visu ūgiu. Vėl šliuožė ir vėl tėškėsi panašiai kaip vaikas – nosimi pirmyn ir žemyn. Aš jį stebėjau pro langą, bet nesijuokiau – jaunuolis į žiemos sporto pradmenis bandė įsijausti per didžiuosius speigus. Buvo baugu, kad parvirtęs nesušaltų – būtų tekę imtis gelbėtojo darbo. Tačiau jis ilgai nesikankino – po pusvalandžio pasibruko slides po pažastimi ir įraudęs grįžo namo.
Didieji šalčiai pasitraukė, bet dauguma sustingo prie televizorių ekranų – Turine supleveno olimpinė ugnis. Žiūriu į ekrane (suprask, Turine) bevargstančius mūsų slidininkus, o akyse šmėžuoja Mikas. Per vėlai, žaltys, stojo ant slidžių! Jei nepabūgo speigo, būtų atsilaikęs ir prieš vėjelio dvelktelėjimą. Mūsų biatlonininkės Dianos Rasimovičiūtės treneris teisinosi, kad sportininkė net aštuonis kartus šovė pro šalį dėl besikaitaliojusios vėjo krypties. Dianos kolega Karolis Zlatkauskas šliuožė dar prasčiau – liko paskutinis. Blogam šokėjui, sako, kai kas maišo, bet negi nurėši?.. Vaikinas merginos dar neturi, visas gyvenimas su įvairiausiais išbandymais priešakyje. Labiausiai, matyt, „prašovė“ treneriai, savo perdėm optimistiškose iliuzijose auklėtinius regėję trisdešimties geriausių sportininkų gretose.
Tai, kas šokėjui maišo ar ne, šią žiemą bandė įžiūrėti Rokiškio rajono Kriaunų kaimo moterėlės. Kai tik vilnietis Aloyzas Janulis čia atvežė erotinių fotografijų parodą „Judesio spalvos“, muziejaus vedėja Algimanta Raugienė, daugumos vadinama ragana, parūpino didinamąjį stiklą. Kaimietės pro lupą atidžiai nagrinėjo ir gėrėjosi vyriško kūno plastiškumu. Tas nuogalius visoms labai parūpo dar ir todėl, kad 30-metis modelis Mantas – žemietis. „Ale tu matai, koks... – viena kitai kalbėjo, – visai nepanašus į mano girtuoklėlį. Reikės ir saviškį nupraust, panages iškrapštyt – gal kas nupaveiksluos“. Trečia patarė: „Nė nebandyk – mergos lips kaip prie medaus korio“.
Nuogų kūnų ir, anot skarotų moterėlių, nepadorių judesių nestigo profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams – 2006“ atidarymo spektaklyje – brolių Presniakovų pjesėje „Vaidinant auką“. Pernykštį festivalio Rokiškyje laureatą Oskaro Koršunovo teatrą šiemet gali ištikti mūsų olimpiečių likimas. Solidaus amžiaus provincijos žiūrovui nuogą kūną mieliau matyti nejudantį (kaip tose nuotraukose) arba visiškai intymioje aplinkoje.
Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė lietuvių mylisi dažniau nei kartą per savaitę. Daug rečiau tai daro kinai ir japonai, bet jų demografinė krizė nekamuoja. Matyt, mūsiškiai „šaudo“ panašiai kaip biatlonininkai...
Medicinos mokslo žinovai tvirtina, kad tie, kurių santykiai su partneriu harmoningi ir kurie reguliariai mylisi, padeda hormonams aktyviau dirbti ir stiprina imuninę sistemą. Stiprus ginčas, pyktis, stresas šią sistemą silpnina, net pailgėja žaizdų gijimo laikas. Galima įtarti, kad liberalcentristams su meile kažkas atsitiko sunkiai suvokiamo – savo buvusių bendražygių ėmė taip nekęsti, kad net išsidavė turėję juodąją buhalteriją ir mokėję solidžią algą Petrui Auštrevičiui. Šis ambicingas vyras, kuris nesitenkina būti antruoju, ką jau kalbėti apie autsaiderio vaidmenį (prie to senokai įpratę slidininkai nesigėdija ir moka pasiteisinti), kol kas drąsus – neišlikę jokių buhalterinių dokumentų. Nejaugi Artūro Zuoko komanda šį kartą pykštelėjo pro šalį? Galima įtarti, kad keršto troškulys tariamo nepažeidžiamumo imunitetą gerokai pakoregavo neigiama linkme.
Užtat nemažai pliusų užsidirbo mūsų premjeras, ant savo namų Turniškėse slenksčio pasitikęs televizijos žurnalistus ir leidęs apie save gražiai pasakoti žmonai Kristinai. Anot ponios, vienintelis ministro pirmininko trūkumas – per didelis jautrumas. Ir pats Algirdas Brazauskas nepasikuklino prisipažinti, kad jam rūpi, kaip gyvena kaimynai. „Prezidentas Valdas Adamkus?“ – paklausė Virginijus Gaivenis. „Ne, – mostelėjo ranka premjeras, – visi vilniečiai“. Bet tuoj pat pasitaisė: „Ponas Adamkus taip pat kaimynas“. TV epopėja apie stotingo vyro šeimyninį gyvenimą dar nesibaigė, tačiau iš pirmosios dalies aišku, kad žurnalistai (anot Kristinos, jau pirmoji valdžia), nesitenkina absoliučiomis panegirikomis, prisimenami ir nelabai reikšmingi slystelėjimai. Herojumi be dėmių toje televizijoje, matyt, tegali būti Rytis Cicinas...
Taigi Mikas intensyviai slidinėjo dvi dienas. Tiek pat laiko ir griuvinėjo, nors netrukdė nei vėjas, nei arimo grumstai, nei turbūt senberniški erotiniai pamąstymai. Vis dėlto, reikia manyti, nusprendė, kad šis sportas ne jam – treniruotes nutraukė. Kitiems be slidinėjimo išsiversti sunkiau. Krinta ir nusibrozdina, spokso į plikus užpakalius ir rausta, piktinasi, stresuoja ir raunasi plaukus, purvais drabsto kolegas, kol patys įmaknoja į tą patį dumblą. Paskui, kad pasigamintų praloktino (toks antistreso hormonas) ir serotonino (laimės hormonas), puola ieškoti partnerės. Kartais net nesvarbu, kad ji kažkur „kairėje“. Atrodo, kad tokio azarto pretekstas tik vienas – aplenkti bent jau kinus ar kitus azijiečius.
Rokiškis
