Lietuvoje 2003 metais politinės partijoms priklausė vos 1,05 proc. visų šalies gyventojų, daugiausia - valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) ir opozicinei Tėvynės sąjungai (TS).
Mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktose partijų finansinės veiklos ataskaitose partijos turėjo nurodyti ir savo narių skaičių.
Ataskaitas pateikusios 20 iš 36 registruotų partijų nurodė, jog 2003 metų pabaigoje jų nariai iš viso buvo 36 162 Lietuvos gyventojai. Statistikos departamento duomenimis, pernai gruodį Lietuvoje gyveno 3447,6 tūkst. žmonių.
Valdančioji LSDP, vadovaujama premjero Algirdo Brazausko, tarp politinių partijų yra ne tik pati turtingiausia, bet ir skaitlingiausia - ji deklaravo 2003 metų pabaigoje turėjusi 12 506 narius.
Socialdemokratai pernai deklaravo gavę 2,3 mln. litų pajamų, iš kurių didžiausią dalį sudaro partijos nario mokestis - 344 tūkst. litų.
Skaitlingumu socialdemokratus vejasi opozicinė Tėvynės sąjunga, kuri deklaravo 2003 metų pabaigoje turėjusi 12 269 narius.
Nuo 2002 metų TS narių skaičius sumažėjo 1 734 nariais, nors pernai prie TS prisijungė Lietuvos dešiniųjų sąjunga. Pastaroji 2002 metais nurodė turėjusi 802 narius.
Šiais metais TS susijungė su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), kuri teigė turinti net 46 tūkst. narių.
Konservatorių partijos vadovybė tikisi, jog prie TS prisijungs apie 20 tūkst. LPKTS narių, tačiau, kol tęsiamas jungimosi procesas, tikslių skaičių nežinoma.
LPKTS nepateikė ataskaitos už 2003 metus, tačiau 2002 metų ataskaitoje nurodė turinti 15,4 tūkst. narių. LPKTS pirmininkas Povilas Jakučionis BNS teigė, jog ataskaitoje buvo nurodyti tik nario mokestį mokantys partijos nariai.
Trečioji pagal skaitlingumą partija "Lietuvos krikščionys demokratai" 2003 metais nurodė turinti 10 tūkst. narių. Tai yra 1,5 tūkst. mažiau nei nurodyta 2002 metų ataskaitoje.
Ketvirtoje vietoje esanti proprezidentinė Liberalų demokratų partija 2003 metų pabaigoje nurodė turėjusi 4 998 narius - 1 575 nariais daugiau nei 2002 metais, kai ji buvo įkurta.
Seimo pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama valdančioji Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai) 2003 metų pabaigoje deklaravo turėjusi beveik tiek pat, kiek ir liberaldemokratai - 4 926 narius. Nuo 2002 metų NS gretas papildė 423 nariai.
Šeštoje vietoje esanti Lietuvos laisvės sąjunga, vadovaujama skandalingai pagarsėjusio Vytauto Šustausko, deklaravo turinti net 4 554 narius.
Septintoje vietoje esanti opozicinė Liberalų ir centro sąjunga 2003 metų pabaigoje nurodė turėjusi 3 640 narių. Praėjusių metų gegužę Liberalų ir centro sąjungą įkūrusios Lietuvos liberalų sąjunga, Lietuvos centro sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga bendrai turėjo daugiau narių, tačiau po susijungimo dalis šių partijų narių nubyrėjo.
Lietuvos liberalų sąjunga 2002 metais buvo deklaravusi 2 300 narių, o prieš susijungimą, jo buvusio lyderio Eugenijaus Gentvilo vertinimu, realiai turėjo 1 700 narių. Lietuvos centro sąjunga 2002 metais deklaravo turėjusi 3 100 narių, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga - 912 narių. Sudėjus šių partijų narius Liberalų ir centro sąjungoje turėjo būti apie 6 tūkst. narių.
Praėjusių metų spalį milijonieriaus Viktoro Uspaskicho įkurta Darbo partija 2003 metų pabaigoje deklaravo turėjusi 2 642 narius ir pagal skaitlingumą buvo aštuntoje vietoje.
Neįtakinga radikali Respublikonų partija deklaravo turinti 2 381 narį, parlamente frakciją turinti Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga - 1 500, pavadinimą į Lietuvos socialdemokratų sąjungą pakeitusi partija "Socialdemokratija 2000" - 1 200, vieną atstovą Seime turinti Tautos pažangos partija - 1 150, Lietuvos rusų sąjunga - 1129, Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga - 913, Lietuvos socialistų partija - 800, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 770, Lietuvos liaudies sąjunga "Už teisingą Lietuvą" - 762, Nacionalinė centro partija - 530, Lietuvos teisingumo partija - 487, politinė partija "Rusų aljansas" - 480.
Politinė partija "Lietuvos kelias" nurodė turinti 200 narių, nors pagal įstatymus politinę partiją gali įsteigti ne mažiau kaip 400 steigėjų.
Likusios 16 šiuo metu registruotos partijos finansinės veiklos ataskaitų už 2003 metus VRK nepateikė, nors turėjo tai padaryti iki kovo 1 dienos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Lauras Bielinis BNS sakė, jog tokį menką dalyvavimą partijose lemia trys veiksniai: žmonės "atsikando" partinės priklausomybės dar sovietų laikais, jie neatranda partijų, kurios atspindi jų nuostatas, ir nežino, kaip dalyvauti vienos ar kitos partijos veikloje.
"Bendra situacija yra ta, kad žmonės nors ir aktyviai stebi, tačiau patys nenori tiesioginių partinių priklausomybių. Visuomenė sunkiai sukeliama politiniams veiksmams", - mano L.Bielinis.
BNS
