Korupcija moksliškai - tai pareiginių teisių panaudojimas pasipelnymo Tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimas. Seimo narė, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė aiškina paprasčiau: vokelis gydytojui - tiesiog kyšis, o tas pats vokelis (na, galbūt pilnesnis) pareigūnui ar įtakingam politikui - jau korupcija.
- Kaip reagavote į vieną paskutiniųjų su korupcija siejamų ir garsiai nuskambėjusių skandalų - Vilniaus mero Artūro Zuoko viešai pareikštus kaltinimus Seimo nariui Egidijui Klumbiui, neva pastarojo atstovai pareikalavę, kad Vilniaus šilumos tinklų nuomos konkursą laimėjusi prancūzų kompanija "Dalkia" pamalonintų "kalakutais", tai yra mokėtų duoklę?
- Seimo Antikorupcijos komisija, gavusi keletą anoniminių skundų dėl Vilniaus šilumos tinklų ilgalaikės nuomos konkurso, perdavė juos Specialiųjų tyrimų tarnybos žiniai. Tai, kad kažkas kažką reketuoja, sužinojome tik po miesto mero surengtos konferencijos. Tokia mero pozicija mane labai nustebino. Jei į paviršių išplaukė faktai su galimos korupcijos požymiais, kodėl visų pirma to nebuvo pranešta atitinkamoms teisinėms institucijoms, kurios viską nuo "a" iki "z" išsiaiškintų, kvalifikuotai ištirtų ir nustatytų kaltininkus, o buvo ištrimituota spaudos konferencijoje? Viešumas tokiais atvejais tyrimą tik apsunkina, o gal net ir sužlugdo.
Man nesuprantama ir tai, kodėl meras kreipėsi į Saugumo departamentą - juk korumpuotų asmenų demaskavimu užsiima Specialiųjų tyrimų tarnyba! Kaip tokius veiksmus pavadinti? Politiniais pokštais?
- Tačiau "pokštaujama", kaip galima įtarti, daugelyje sričių...
- Korupcijos "leteną" galima įžvelgti ir kitame garsiajame skandale - nuomojant ir parduodant žemės sklypus prestižinėse Vilniaus miesto vietose. Neįtikėtina, jog apie ilgus metus besikaupusį sklypų dalybų ir nuomos "jovalą" nieko nežinojo ar nenutuokė apskrities pareigūnai bei valdininkai, miesto ir rajono savivaldybės. Greičiau nenorėjo nei matyti, nei girdėti, nei kalbėti... Taip kai kam buvo naudingiau.
- O ką galėtumėte pasakyti apie Seime jau įregistruotą ir greitu laiku turintį sulaukti svarstymo Teisininko privačios veiklos įstatymo projektą? Juk, minėtą įstatymą priėmus, nustotų galioti Advokatūros įstatymas, vadinasi, atstovauti civilinėse bylose įgautų teisę visi be išimties teisininkai, nesvarbu, kokio lygio jų kvalifikacija, koks profesinis patyrimas. Teko girdėti, jog per vieną įtakingą politiką to labai siekia asmuo, kadaise už nedorą veiklą pašalintas iš Advokatų draugijos.
- Nesu pakankamai su šiuo projektu susipažinusi, kad galėčiau išsakyti konkrečią ir aiškią poziciją. Man visų pirma kyla toks klausimas: ar iš tiesų šalyje trūksta advokatų? Antai viena advokatė yra minėjusi, jog darbo krūvis nėra didelis. O priėmus minėtą įstatymą civilinėse bylose atstovaujančių teisininkų skaičius dar išaugtų. Ar užtektų darbo kvalifikuotiems advokatams civilistams? Aš tikrai nenorėčiau, kad mane gydytų veterinaras. Jei samdau gynėją, moku pinigus - suteiktos paslaugos turi būti kokybiškos.
- Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymas priimtas šių metų spalio 16 dieną. Iki tol veikė Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Kodėl buvo nuspręsta pakeisti komisijos pavadinimą?
- Nusikaltimų tyrimas asocijavosi su tuo, kad Seimo nariai, tarsi teisėsaugos institucijos, kažką tyrė. Komisija gaudavo pareiškimų ištirti įmonių veiklą, skundų dėl teisėsaugos institucijų priimtų procesinių sprendimų. Tačiau komisija neturėjo ir neturi įgaliojimų tirti nusikaltimus baudžiamojo persekiojimo prasme arba tikrinti priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Teikdami Antikorupcijos įstatymo projektą, Seimo nuolatinės komisijos nariai nepretendavo tapti dar viena Specialiųjų tyrimų tarnyba ar kokia kitokia teisėsaugos institucija, tiesiogiai tiriančia nusikaltimus valstybės tarnybai, ekonomikai, finansų sistemai ir t. t. Turėtas kitas tikslas - kad komisija būtų šiuo metu ir liktų ateityje parlamentinės priežiūros institucija, besidominčia aktualiomis problemomis ir ieškančia galimybių jas spręsti ir per įstatymdavystę.
- Ar Antikorupcijos komisija turi teisę turėti įtakos bylų tyrimui, gauti norimą informaciją, atlikti kitas priežiūros ir kontrolės funkcijas?
- Antikorupcijos komisija nesikiša į tiesioginę teisėsaugininkų veiklą, taigi negali įtakoti bylų tyrimo, tačiau turi teisę gauti informaciją, inicijuoti gautų skundų patikrinimą kompetentingose institucijose, teikti įvairius siūlymus. Komisijos pasiūlymai valstybės institucijoms yra rekomendacinio pobūdžio, o komisijos darbas - viena iš parlamentinės kontrolės būdų.
- Jei komisijos pasiūlymai - tik rekomendaciniai, gal juos vykdyti nėra būtina?
- Komisijos sprendimus, pasiūlymus ir rekomendacijas gavusios institucijos privalo per atitinkamą laiką juos apsvarstyti ir apie priimtus sprendimus informuoti. Be to, komisija turi teisę siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai savo pareigas einantiems, aplaidžiai dirbantiems pareigūnams ar kitiems valstybės tarnautojams. Perdavusi medžiagą teisėsaugos institucijoms, komisija gali prašyti informacijos apie vykdomo tyrimo eigą.
- Kuo dar užsiima jūsų vadovaujama komisija?
- Be korupcijos ir su ja susijusių reiškinių nagrinėjimo, komisija analizuoja valstybės ir savivaldybių, įstaigų ir įmonių priimtus sprendimus, sudarančius sąlygas įvairiems teisės pažeidimams tarpti, ir siekia, kad tokie sprendimai būtų panaikinti. O teikdama pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei, atlieka tam tikrą nusikaltimų prevencijos ir užkardymo darbą.
- Pavyzdžiui...
- Lapkričio 12 dienos posėdyje komisija svarstė klausimus, susijusius su AB "Lietuvos kuras" veikla. Šiuo metu keturiose skirtingose teisėsaugos institucijose penki pareigūnai tiria penkias skirtingas medžiagas ir baudžiamąsias bylas, susijusias su minėtos AB veikla. Komisijos posėdyje buvo išklausyta eilės aukštų pareigūnų pateikta informacija. Susipažinusi su bendrovės "Lietuvos kuras" nusikalstamos veikos tyrimu, komisija atkreipė dėmesį, jog šis darbas nėra koordinuojamas (viena institucija nežino apie kitos veiksmus); nėra vienodai visapusiškai tiriamos visos veikos; nenagrinėjami valstybei turtiniu aspektu svarbiausi klausimai, po privatizavimo sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai ir kt. Tuo remdamasi komisija nusprendė generalinį prokurorą prašyti minėtus trūkumus ištaisyti, o Specialiųjų tyrimų tarnybą informavo apie vienos baudžiamosios bylos tyrimo vilkinimą.
- Ar komisija gali atsisakyti nagrinėti gautą skundą?
- Pagal galiojantį įstatymą Seimo Antikorupcijos komisija gali atsisakyti nagrinėti gautą skundą ar nutraukti jo nagrinėjimą. Pavyzdžiui, kelių policininkui davęs kyšį Kelių eismo taisyklių pažeidėjas pareigūną apskundė Antikorupcijos komisijai. Tokio skundo komisija tikrai nenagrinės, tačiau ir neišmes į šiukšliadėžę - persiųs atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, kurių tiesioginė pareiga ir yra nustatyti ir nubausti kaltus asmenis.
Galima nenagrinėti ir anoniminių skundų. Bet jei anonimas praneša apie konkrečius ir gan rimtus pažeidimus, nevalia į tokį skundą nereaguoti. Štai prieš keletą dienų buvo gautas anonimo skundas dėl "Vilko" kailių fabriko, kuriam iškelta bankroto byla, veiklos tyrimo. Skunde dėstomi konkretūs faktai, todėl komisija paprašė įmonės veiklos patikrinimą vykdančias teisėsaugos institucijas patikrinti ir skunde išdėstytas aplinkybes.
- Antikorupcijos komisiją sudaro 10 Seimo narių, o jūs - vienintelė moteris!
- Ne, nesu viena pagerbta tarp vyrų - kartu dirba ir patarėja. Gaila tik kad vyrų gretose yra nemažai "pravaikštininkų". Iš 18 įvykusių yra vyrų, praleidusių aštuonis, dešimt ir net penkiolika komisijos posėdžių.
- Vadinasi, didžiausias darbo krūvis krenta ant moterų pečių?
- Tai tikrai ne moteriškas darbas, tačiau energijos stoka kol kas nesiskundžiu, - nusišypso Nijolė Steiblienė ir pripažįsta, jog korupcija Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, egzistuoja, o kova su ja neįmanoma be visuomenės, žiniasklaidos, sąžiningų ir dorų pareigūnų, tarnautojų pagalbos.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė
