Birželio 14-oji
Kęstutis ASTRAUSKAS
Dar neseniai gražiai žydėjo sodai,
Graži gimtinės vasaros pradžia.
Bet ne vienam dar kartais širdį sopa -
Tremties ir praeities skaudi kančia.
Ne vieno Šiaurėj liko smuiko stygos,
Jausmai ir polėkiai ten liko sutrypti.
O iš gyvenimo - pačios brangiausios knygos -
Ten liko puslapiai gražiausi išplėšti.
Atmintyje - vis dulkini vagonai,
Vandens lašelis - nuostabi gaiva.
Vaikučio rankoje į ledą virtus duona,
Nors ją ir užaugino Lietuva.
Kas liko gyvas - tėviškėn sugrįžo
(Tėvynei meilės nieks neužgesins).
Nes čia brangus kiekvienas takas, kryžius,
Čia visad šulinių vanduo gaivus.
...Vis tolsta slogūs praeities šešėliai...
Viltis graži - tartum pražydusi kalva.
Tiek daug tremčių ir netekčių pakėlus
Laisva šiandieną mūsų Lie-tu-va!
