Viešųjų pirkimų įstatymu privalės vadovautis ir privatūs juridiniai asmenys, kurių visa ar tam tikra jų veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, tenkinti.
Tokiai Viešųjų pirkimų įstatymo pataisai trečiadienį pritarta Vyriausybėje.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, projektu siekiama galutinai suderinti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos teise, atsižvelgiant į Europos Komisijos ekspertų išvadas, bei patikslinti kai kurias kitas įstatymo nuostatas, kurių netikslumai paaiškėjo pradėjus praktiškai taikyti įstatymą.
Vienas iš projektų pakeitimų yra perkančiosios organizacijos apibūdinimo tikslinimas. Nustatoma, kad perkančiąja organizacija gali būti ne tik viešasis juridinis asmuo, bet ir privatusis juridinis asmuo, kuris atitinka Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas sąlygas.
Pagal ES direktyvų reikalavimus, siūloma nustatyti galimybę perkančiajai organizacijai sudarant sutartį su konkursą laimėjusia ūkio subjektų grupe pareikalauti, kad ši grupė sutarčiai vykdyti įgytų tam tikrą teisinę formą, tai yra įregistruotų įmonę. Ūkio subjektų grupė, įsteigusi juridinį asmenį sutarčiai vykdyti, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties įvykdymu.
Derinant su ES direktyvomis, siūloma nustatyti, kad įstatymo reikalavimai būtų taikomi vandentvarkos įmonių pirkimams, susijusiems su nuotėkų šalinimo arba valymo veikla, taip pat pirkimams, susijusiems su inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų įgyvendinimo veikla.
Įstatymo projekte tikslinama nuostata, susijusi su projekto konkurso atlikimu. Reglamentuojama, kad projekto konkurso būdu galėtų būti perkamos ne tik architektūros, teritorijos planavimo, inžinerijos ar duomenų apdorojimo, bet ir kitos panašios paslaugos, kaip, pavyzdžiui, dizaino, monetų, medalių sukūrimo ir kt.
ELTA
