Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Gal norėtumėte pamatyti, kaip gaidys pakviečia aušrą arba kaip po gandro sparnu kaime užsnūsta vakaras? O gal ieškote viską išgydančios kaimo ramybės? Gal pasiilgote neįkainojamo gamtos grožio ir tyro oro?.. Štai klausimai, kuriuos ištroškusiesiems atostogų malonumų pateikia kaimo turizmu besiverčiančių sodybų šeimininkai. Nors Europoje kaimo turizmas gyvuoja jau apie trisdešimt metų, Lietuvoje ši verslo sritis pradėta plėtoti vos prieš trejus metus. Tiesa, Smetonos laikais, miestiečiai taip pat mielai leisdavo vasaras gamtoje. Vilniečiai traukdavo į Valakampius, kauniečiai - Į Kulautuvos, Panemunės apylinkes. Kitados ir Nida bei Juodkrantė buvo tik maži gražūs kaimeliai... Dabar šią primirštą poilsio rūšį išjudino Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Beje, kaip teigė šios asociacijos prezidentė Regina Sirusienė, tai nėra pigus poilsis. Kai kuriose sodybose jis kainuoja brangiau nei Palangoje. Tai priklauso nuo komforto lygio, suteikiamų paslaugų. Kainos tarp žemiausios ir aukščiausios kategorijos sodybų svyruoja nuo 20 iki 200 litų.
Sodybos laukia poilsiautojų
Šį sezoną priimti poilsiautojus visiškai pasirengusios 250 sodybų (prieš trejus metus buvo tik 17), tačiau manoma, jog Lietuvoje jų turėtų būti ne mažiau kaip du tūkstančiai. Daugiausia sodybų yra Aukštaitijoje, nuo jos nedaug atsilieka Žemaitija. Gamta mėgsta krėsti pokštus - kur gražiausios apylinkės, ten blogiausios žemės. Derlingiausiomis žemėmis garsėja Joniškio, Šiaulių, Panevėžio, Akmenės rajonai, tačiau gamta čia nėra tokia Žavi, todėl ir kaimo turizmas šiuose kraštuose išvystytas mažiausiai.
Geriau "turėti" daug sodybų
Kiekvienas pasiturintis miestietis laikė vos ne prestižo reikalu nusipirkti kaime sodybą. Tačiau dabar ši tendencija keičiasi - žmonės sodybas pradeda pardavinėti, o naujieji šeimininkai jas bando paversti visiems turistams prieinama vieta, ypač jei šalia tyvuliuoja ežeras ar ošia žaliaskarė giria. Dabar laikai neramūs, visur siautėja plėšikai (vienkiemiai juos ypač traukia), kad niekdariai gali bet kurią naktį ne tik sodybą nusiaubti, išnešti visus vertingus daiktus, bet ir smagindamiesi viską paversti pelenais, todėl visai suprantama, kad negalintieji kaime gyventi visą vasarą (jau nekalbant apie ištisus metus) sodybų atsisako.
Kuo daugiau gandriukų, tuo didesnis komfortas
Viešbučiai žymimi žvaigždutėmis, o štai sodybos - gandriuko ženklu. Kuo daugiau gandriukų - tuo didesnį komfortą suteikia šeimininkai. Vienu gandriuku pažymėtos sodybos vadinamos"Arčiausiai gamtos". Jose nėra vandentiekio, nakvojama daržinėje ant šieno, svirne arba name. Poilsį tokiose sodybose labiausiai mėgsta jaunimas. Du gandriukai reiškia posūkį civilizacijos link. Tokiose sodybose įrengtas dušas ir tualetas, nakvojama name, tačiau po vienu stogu su šeimininkais. Minimalų komfortą garantuoja trimis gandriukais pažymėtos sodybos. Čia poilsiautojai gali naudotis bendrais, tačiau atskirai nuo šeimininkų įrengtais sanitariniais mazgais, nakvoja vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose. Jei atvyksta didesnės šeimos ar draugų kompanijos, suteikiama galimybė erdvesnėse patalpose apsigyventi kartu. Keturiais gandriukais pažymėtose sodybose svečiai priimami ištisus metus, poilsiaujama atskiruose apartamentuose. Poilsiautojams teikiamos paslaugos - sutvarkomi kambariai, išskalbiami bei išlyginami drabužiai, yra telefonas, faksas, pirtis, atviras arba uždaras baseinai. Skirtingai nei anksčiau išvardintų kategorijų sodybose, kur maistą ruošia patys poilsiautojai arba šeimininkai, čia valgį gamina tik šeimininkai. Aišku, niekas nedraus pašeimininkauti virtuvėje patiems, ypač jei pavyksta sužvejoti gerą laimikį, miške prisirinkti grybų, uogų. Pastaruoju metu žmonės vis dažniau renkasi komfortą. Moterys tikrai nenori savo atostogų leisti prie puodų, daugiau laiko stengiasi pabūti gamtoje, pabendrauti su vaikais, pakeliauti po apylinkes. Beje, birželio mėnesiui jau užsakytos visos sodybos, pažymėtos keturiais gandrais. Jaunimui, mėgstančiam nakvoti palapinėse, yra paruoštos aikštelės, sutvarkyta aplinka, galima naudotis sodybos šeimininko siūlomomis paslaugomis. Pastaruoju metu įvairios firmos, organizacijos, bankai sodybose organizuoja mokymus, seminarus, konferencijas. Čia mėgstama švęsti šeimos šventes.
Ramybė, romantika, sportas...
Atvykęs į puikiame gamtos prieglobstyje įsikūrusią sodybą, žmogus su kaupu apdovanojamas ramybe, grynu oru, galimybe maitintis ekologiškai švariais produktais. Poilsiautojams sudaromos sąlygos rinktis aktyvųjį arba pasyvųjį poilsį. Norintieji gali sportuoti, plaukioti valtimis, burlentėmis, važinėtis dviračiais, jodinėti, o kitiems užtenka romantiško pasivaikščiojimo miško takeliais, paežerėmis, paupiais... Atsiranda unikali galimybė susipažinti su atskirų regionų tradicijomis, kultūra, papročiais. Kai kuriuose sodybose poilsiautojų prašymu šeimininkės gali išmokyti gaminti tradicinius valgius, pavyzdžiui, kepti duoną, dzūkiškas grikių "babkas", aukštaitiškus "pakyšuolius", žemaitišką kastinį ar cibulynę, mušti sviestą, raugti alų ir netgi... virti naminukę. Vaikams visuomet būna įdomu sužinoti, iš kokio "fabriko" bėga pienas, kaip lesinami viščiukai, šeriami paršiukai...
Kiekvienam - pagal pomėgius
Šiuo metu Kaimo turizmo asociacija didelį dėmesį skiria sodybų specializacijai. Kartu poilsiaujant jaunimui, šeimoms su mažais vaikais arba pagyvenusiems asmenims, ne visuomet sutampa interesai. Kaip žinia, vyresnieji nori anksčiau atsigulti, o jauni žmonės mėgsta laisvę, elgiasi triukšmingiau ir (jokia paslaptis) išgeria daugiau alkoholio. Šiuo metu kuriamos atskiros sodybos jaunavedžiams (čia jie tikrai pajus nepaprastą medaus mėnesio skonį), jaunoms šeimoms, apskritai jaunimui, žmonėms, mėgstantiems sveiką gyvenimo būdą (jiems siūlomas specialus maitinimas, maudynės žiemą ir vasarą, skaitomos specialios paskaitos). Beje, tokia sodyba, panaši į Palangos sveikatingumo mokyklą, jau yra įsikūrusi Joniškio rajone. Mėgstantiesiems žirgų sportą siūlomos specialios sodybos, šalia kurių yra žirgynai. Galvojama kurti ir specialias sodybas neįgaliems asmenims. Tiesa, tokio poreikio kol kas dar nėra, tačiau visiškai tikėtina, jog ir likimo nuskriausti žmonės norės ramiai pailsėti, iš gamtos pasisemti stiprybės. Asociacijos prezidentė R. Sirusienė patikino, jog kol kas labai trūksta šeimų poilsiui skirtų sodybų. Bene pirmoji Lietuvoje tokia sodyba, kurioje šeimininkauja Zalensai, savo veiklą šį sezoną pradėjo Kauno rajone. Ji iš kitų skiriasi tuo, jog čia poilsiautojus, o ypač vaikus, linksmins Kauno dramos teatro aktoriai. Yra keletas gerai įrengtų sodybų, turinčių dviratininkų takus su specialiais maršrutais.
Kaimiška buitis
Poilsiautojai į sodybas gali atsivežti savo maisto produktų ir valgį gamintis patys, bet tokią paslaugą (žinoma, už atitinkamą užmokestį) jiems gali suteikti ir šeimininkai. Galima užsisakyti tik pusryčius, kurie kainuoja maždaug 7 litus, pietus (už juos tektų pakloti iki 15 litų) arba maždaug 7-10 litų kainuojančią kaimišką vakarienę. Visi produktai švieži, ekologiškai švarūs. Poilsiautojams tikrai nereiks važiuoti į parduotuves, nes produktų - pieno, sūrio, varškės, sviesto, duonos, kiaušinių, įvairiausių daržovių - jie gaus sodyboje. Kas nesusigundys vakare išgerti šilto, ką tik pamelžto pieno su kaimo krosnyje keptos duonos rieke?.. Arba pasmaližiauti ką tik darže nuskintu agurku su medumi?.. Poilsiui pasibaigus, į miestą tikrai niekas negrįš tuščiomis. Vieni prisirinks grybų, kuriuos čia pat susidžiovins arba užkonservuos, kiti prisivirs uogienių.
Važiuoti poilsiauti į kaimą labai paprasta. Nereikia krautis kalnų patalynės, rankšluosčių, indų (viską duoda sodybų šeimininkai). Sodybose sudarytos sąlygos naudotis automatinėmis skalbimo mašinomis. Žmonės jau įprato dušų kabinose (kaip ir viešbučiuose) rasti šampūno, muilo, kremo nuo saulės, netgi dantų pastos ir šepetėlių. Jei per skubėjimą poilsiautojai ką nors pamiršo, visas reikalingiausias higienos priemones gali nusipirkti pas sodybų šeimininkus.
