Kiekvienoje šalyje šv. Valentino dieną švenčia savaip. Pavyzdžiui, viduramžių Anglijoje buvo populiaru rinktis Valentiną. Susirinkdavo jaunimo grupė ir kaip senovės Romoje ant popieriaus skiautelių rašydavo mergaičių vardus, sumesdavo tuos lapelius į skrybėlę ir traukdavo. Mergaitė, kurios vardas pakliūdavo konkrečiam jaunuoliui, ištisus metus jam "virsdavo" "Valentina", o jis jai - "Valentinu". "Valentinas" savo mergaitei kurdavo sonetus, grodavo liutnia, savo "Valentiną" visur lydėdavo - žodžiu, būdavo tikras riteris. Būtent tai apdainuoja Šekspyro Ofelija savo dainoje.
Kai kuriose Škotijos dalyse lapelį su mylimosios ar mylimojo vardu atnešdavo į jos (jo) namus, o už tai mainais gaudavo obuolį ar kokį kitą skanėstą. O, pavyzdžiui, Derbišire jei mergaitė jau turėjo mylimą vaikiną, šv. Valentino dieną jiems nebuvo leidžiama pasimatyti. Mergaitė buvo laikoma "apdulkinta", ir draugės iš jos "iškrėsdavo" tas dulkes šluota ar šiaudų gniūžtėmis. Būdavo labai smagu.
Buvo tikima prietarais, jog pirmasis vyras, sutiktas šv. Valentino dieną, vasario 14-ąją, turi būti jos Valentinu, nori jis to ar nenori. Todėl šią dieną reikėjo labai saugotis ir būti budrioms, kad pirmas pasitaikęs vaikinas mergaitei patiktų.
Šiandieninės anglų moksleivės tuo vis dar tiki, ir kai kurios iš jų šią dieną vaikšto užmerktomis akimis.
Italai šv. Valentino dieną savo mylimosioms teikia dovanas, daugiausia saldumynus. Ten ši diena taip ir vadinasi - saldžioji diena. O Sicilijoje merginos pusvalandį prieš patekant saulei atsistoja prie lango ir stebi praeivius. Jei niekas nepasitaiko, laikoma, kad tais metais mergina neištekės. Jei toks atsiranda, manoma, kad tai ir bus tikrasis jos vyras, blogiausiu atveju - į jį panašus.
Lenkai šią dieną aplanko Poznanės bažnyčią, kurioje, kaip tvirtina prietarai, yra galybė šv. Valentino galių, o virš didžiojo sosto - jo stebuklingasis paveikslas. Lenkai tiki, kad šventųjų vietų lankymas padeda "meilės reikaluose".
Vokiečiai Valentiną kažkodėl laiko psichikos ligonių globėju, ir tą dieną visas psichiatrijos ligonines išpuošia šviesiai raudonomis lentelėmis, o varpinėse aukoja specialias mišias.
Japonijoje vyksta masiniai renginiai - "patys garsiausi meilės prisipažinimai". Ant pakylos susirenka merginos ir vaikinai ir iš visų jėgų rėkia kažką panašaus į "Aš tave myliu!" Garsiausiai rėkusiajam įteikiamas prizas.
