Daiva NORKIENĖ
Pirmoji taisyklė: pasistenk, kad tavo reklama būtų kaip įmanoma didesnė. Žinok, kad į ant stulpo tupinčią musę dėmesį atkreipia tik varlė (o tavo tikslas - kad kuo daugiau pravažiuojančiųjų apie tave sužinotų ir nepamirštų). Taigi visų geriausia yra tokia reklama, kuri stūkso šalia judraus plento, pravažiuojantiesiems užstoja pusę peizažo ir yra paslaptinga tarytum prieš pusvalandį sutikta moteris. Į ją atkreips dėmesį, gūžčios pečiais, kalbės, o paskui... paskambins. Bent iš smalsumo. Pavyzdys: Vilniuje, Lentvario plente, stūkso autobuso "Ikarus" griaučiai - be langų, be durų, su ant šono nurodytu mobiliojo telefono numeriu. Autobusą žmonės būtinai pamato, paspėlioja, ką būtent jis reklamuoja. (Tiesa, šių eilučių autorei, net ir dešimtį kartų apžiūrėjus "reklamą", nepasidarė aišku, kam ji skirta.) Bet ne visi tokie... Antai benamis Lioša tuoj suprato, kad čia siūlomi pigiausi sostinėje butai: prisinešė į autobuso bagažinę kartono, šieno - ir nakvoja.
Antroji taisyklė: reklama turi būti pigi ir lengvai įrengiama. Mat jei tu savo įmonei populiarinti paaukosi pusę biudžeto, pirmiausia liksi be darbuotojų (kas triūs veltui?), paskui - ir be paskutinių kelnių (joks mokesčių inspektorius nepatikės, kad pusę pajamų surijo reklamavimasis, ir palaikys vagim). O jei taip, tai kam iš viso tau reikalinga reklama? Sektinas pavyzdys stovi Ukmergės centre. Tai šalia "Reginos" vardu pavadintos įstaigos dirvon "pasodinti" lengvojo automobilio griaučiai. Reklamos nauda trejopa: pirma, neteko vargintis velkant kėbulą į metalo laužą. Antra, reklama pigi ir kiekvienam norinčiajam prieinama (nesistebėčiau, jei netrukus pusė Lietuvos šalia namų ir įmonių "susodintų" nevystančius mazdučių ir pežučių kėbulus). Trečia, tokia reklama paslaptinga ir krintanti į akis. Nė nemanykit, kad kas nors iš trečio karto atspės, kam šalia šaldytuvus ir "telikus" remontuojančios įmonės - sena mašina.
Trečioji taisyklė: reklama gali būti ir visai maža, bet būtinai - patraukli. Tokia, kurią net ir ne kleptomanui norėtųsi pasivogti ir nusinešti (tiesa, tai jums sukels streso ir laikinų nepatogumų). Šią reklamavimosi taisyklę puikiai įvaldžiusios gyvūnėlius bei jų priežiūros reikmenis platinančios parduotuvės. Klaipėdoje esanti "Kika" turėjo porą tūkstančių dolerių kainuojančią papūgą Arą (kurią ne per seniausiai nušvilpė niekdariai). Vilniuje "Maxima" bazėje atidarytos "Kikos" simbolio - kakadu - dar niekas nepalietė, tačiau kiekvieną akimirką pardavėjos rizikuoja, kad ant peties tupinti vertinga papūga "pasibaidys" ir nuskris pirkėjų minion. Tuo tarpu Vilniaus Tilto gatvėje esanti kita gyvūnėlių parduotuvė turi katiną Drakulą. Šešerių metų rainas "reklamistas" dažniausiai guli ant kasos aparato arba vaikšto lentynomis, ateinantys pirkėjai nuolat klausinėja, ar jis neparduodamas (kadangi neparduodamas, tai perka triušį, jūrų kiaulytę ar pelę). O kai kas taip susižavi gyva reklama, kad nuolat taikosi rainąjį išsinešti. Kartą gražuolis Drakula (beje, visiškai nekilmingas, užsiaugintas iš "gatvinuko") be jokių ceremonijų buvo pagriebtas, pasibruktas po skvernu ir dideliu greičiu nudardintas per sostinę prabangiame automobilyje. Baigėsi gerai: Drakis paskelbė bado streiką ir jau po savaitės sulysęs ir pasišiaušęs buvo grąžintas, tai yra šveiste įšveistas į parduotuvę (elementaru: juk nugaišęs jis nebetarnautų ne tik reklamuotoju, bet ir katinu)...
Ketvirtoji taisyklė: jei reklamuojate autoservisą, nekelkite ant tvoros arba stulpo pusės automobilio (kad klientas nepagalvotų, jog jūsų rankose tas pat atsitiks ir jo pikapui ar limuzinui)! Sakote, "cielos" mašinos svorio neišlaikys jūsų tvora? Pakeiskite ją! Arba išsirinkite automobilį mažylį! Idealus pavyzdys Vilniuje: servisą reklamuoja "važiuojantis" zapukas - kupriukas. Nauda dvejopa: aišku, kad jūs atgaivintumėte, pavyzdžiui, duobėtomis Vilniaus gatvėmis nusitaksavusią "antikvarinę vertybę". Be to, net labai spalvingos bei tvarkingos, jūsų reklamos neištiks papūgos likimas (žiūrėk trečiąją taisyklę), ir ji visada ištikimai tarnaus, tai yra kabos savo vietoje...
