2000-aisiais Lietuvoje maždaug 1 500 žmonių pageidavo pasikeisti vardą, pavardę ar tautybę. 2001 tokį norą pareiškė beveik 1 400 asmenų. Tačiau pernykštę liepos 1-ąją įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, pasikeitė ir Teisingumo ministro tvirtinamos vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės.
Teisingumo ministerijos vyriausiasis specialistas Algimantas Bakanas teigia, kad pagrindinė naujovė yra ta, kad bus leidžiama pakeisti savo tautybę ne tik į tėvų, bet ir į senolių. Supaprastinta vardo ir pavardės pasikeitimo tvarka.
Dabar norintis pasikeisti vardą, pavardę ar tautybę asmuo privalo rašyti prašymą gyvenamosios vietos Civilinės metrikacijos įstaigai. Galutinis sprendimas, leisti ar neleisti pasikeisti vardą, pavardę ar tautybę, priimamas Teisingumo ministerijoje ir tai turi užtrukti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas raštu, tuomet belieka kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą bei pasiimti atitinkamus liudijimus, o su jais nukeliauti į Migracijos tarnybą ir pasikeisti pasą.
Tiesa, pasikeisti vardo, pavardės ar tautybės negali problemų su teisėsauga turintys asmenys. Prieš priimant tokį sprendimą visi asmenys tikrinami. Anot Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigos atstovės D. Savickienės, paprastai vardai ar tautybė keičiami visai kitais motyvais - moterys keičia pavardes išsiskyrusios su sutuoktiniais, vardai keičiami jei paprasčiausiai nepatinka.
Beje, reikia žinoti, kad vaikui tėvai gali duoti ne daugiau kaip du vardus, o pakeisti vaiko vardą, pavardę ar tautybę apskritai negali.
Dainius RADZEVIČIUS
