Vaistams naudojamos valerijono šaknys. Valerijonu gydomos neurozės, nemiga, įvairūs neigiami nerviniai procesai. Ši vaistažolė naudojama hipertonijai, kardioneurozėms, stenokardijai gydyti. Kadangi malšina spazmus, valerijonas tinka kolitams, skrandžio ir žarnyno sutrikimams (prasidėjusiems susinervinus) gydyti. Šios šaknies nuoviras padeda nuo pykinimo, jei jo priežastis - skrandžio neurozė. Valerijono preparatų skiriama dirglumui, sukeltam skydliaukės hiperfunkcijos, gydyti, sergantiesiems chorėja, epilepsija, taip pat klimakteriniams negalavimams ir migrenai malšinti. Valerijonas gerina apetitą, stiprina organizmą, aktyvina kasos ir tulžies veiklą.
Daugeliui ligonių šio augalo preparatai ir įvairūs nuovirai padeda, bet yra ir jo netoleruojančiųjų. Sergantiesiems enterokolitu valerijonas gali sukelti paaštrėjimą. Be to, šio augalo negalima vartoti ilgiau nei 1,5-2 mėnesius, nes gali sukelti galvos skausmus, nerimą, miego, skrandžio ir žarnyno sutrikimus.
1 valgomą šaukštą džiovintų valerijono šaknų įpilkite į termosą ir užplikykite stikline verdančio vandens. Kitą dieną nukoškite. Norma individuali - nuo vieno valgomo šaukšto iki trečdalio stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Valerijono tinktūra: suaugusiesiems - po 20-40 lašų 2-3 kartus per dieną, vaikams - tiek lašų, kiek metų.
