Birutė KARBAUSKIENĖ
Vilniaus apygardos teismas už tyčinį nužudymą 8 metus kalėti sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje nuteisė Šalčininkų rajono Tetėnų kaimo gyventoją Remigijų Marcinkonį (26 m.). Jo vienmečiui Romualdui Gerasimovičiui paskirta 5 mėnesių bausmė griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Anksčiau tris kartus teistas R. Gerasimovičius dabar jau vaikšto laisvėje.
Šių metų gegužės 17 dieną sutuoktiniai Juzefa ir Stanislavas Čipliai neįtarė nieko bloga. Nuotaika buvo puiki, tad pasiėmę butelį vyno nutarė aplankyti kaimynę Audrą Matonienę. Iš jos namų Stanislovas grįžo leisgyvis. Išgėrė dvi aspirino tabletes, užmigo ir nebeatsibudo.
Tai, kas įvyko A. Matonienės namuose, iki šiol galima vadinti nesusipratimu. Vyras buvo mirtinai sumuštas be jokios priežasties, nors teisiamieji ir teigė gynę Romualdo brolio Ivano Gerasimovičiaus garbę.
Ivanas Gerasimovičius (37 m.) jau kelerius metus gyveno Čiplių name su šių dukra Danguole Suma (35 m.) bei pastarosios vaikais. Pasak I. Gerasimovičiaus, bendras gyvenimas nebuvo laimingas, su Danguole dažnai pykdavosi, o su jos tėvu neretai ir susimušdavo. Abu išgerti mėgę vyrai, ypač įkaušę, sunkiai pakęsdavo vienas kitą. I. Gerasimovičius ne kartą buvo palikęs ir Čiplių namus, ir jų dukterį, tačiau toks jau gyvenimas - vis grįždavo. Šių metų pavasarį sugyventiniai susipyko nejuokais - nebendravo beveik mėnesį. Ir visą tą laiką I. Gerasimovičius savo nuoskaudas skandino alkoholyje.
Todėl nenuostabu, kad gegužės 17-osios rytą jis vėl išėjo iš namų. Kaip jau įprasta, gerklės praskalauti. Kažkur beklajodamas susitiko savo motiną, pasiguodė jai dėl gyvenimo. Sakė, kad ir Danguolė skriaudžianti, ir jos tėvas ranką prieš jį pakeliantis. Motinai tai, aišku, nepatiko, todėl apie pietus arkliu kinkytu vežimo pas Čiplius atidardėjo visa kompanija: I. Gerasimovičiaus jaunesnysis brolis Romualdas, jų motina, šios sugyventinis (tiesa, šis buvo toks girtas, kad net iš vežimo nelipo - visąlaik miegojo), aštuoniolikmetė Ivano sesuo Ana bei jos sugyventinis Remigijus Marcinkonis.
Pasak D. Sumos, visi buvo jau gerokai įkaušę ir agresyviai nusiteikę. Ypač neoficialios marčios elgesiu piktinosi Ivano motina. "Kam mano sūnų skriaudi?" - užsipuolė Danguolę, o pribėgęs R. Marcinkonis trenkė per veidą kartą, antrą, trečią.
D. Suma suprato, kad geruoju šie santykių aiškinimaisi nesibaigs, todėl kai R. Marcinkonis paklausė, kur jos tėvas, tylėjo. Draugui pasitarnavo Ivanas, nuvedęs giminaičius į A. Matonienės namus.
Čia S. Čiplys ir buvo mirtinai sumuštas. Remigijus Marcinkonis Stanislavą mušė, spardė, kol I. Gerasimovičius broliui Romualdui papriekaištavo: "Oi, koks tu! Svetimas žmogus muša, o tu už mane atkeršyti negali?"
Įsižeidė R. Gerasimovičius ir prisidėjo prie R. Marcinkonio. Savo laimei, tesudavė S. Čipliui tik porą kartų. Pasak liudytojų, vyrukas smūgiavo nestipriai, todėl į aną pasaulį žmogaus nusiųsti negalėjo. Visi "nuopelnai" atiteko R. Marcinkoniui. O už juos jam buvo deramai atlyginta.
