Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kauniečio Grigorijaus Stepanovo (22 m.) baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas nužudęs tėvą bei sūnų Fiodorovus, pagrobęs jų turtą, asmens dokumentus bei, naikindamas nusikaltimo pėdsakus, uždegęs gyvenamąjį namą, Kauno apygardos teismas nagrinėjo su pertraukomis. Pagaliau, nuo pirmojo posėdžio pradžios praėjus daugiau nei 9 mėnesiams, teisėjų kolegijai pirmininkavęs V. Vilutis pripažino, kad G. Stepanovas kaltas, ir paskyrė dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Savo vyro ir sūnaus netekusiai Aleksandrai Fiodorovai teismas paliko teisę išieškoti patirtus nuostolius civilinio proceso tvarka.
Gaisravietėje - du lavonai
Ankstyvą rytą gavę pranešimą apie Ibėnų kaime (Vandžiogalos seniūnija, Kauno rajonas) kilusį gaisrą, čionai tuoj pat atskubėjo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai. Šalia degančio gyvenamojo namo būriavęsi žmonės pranešė, jog viduje turėtų būti du žmonės. Nepaisydami didžiulio karščio, gaisrininkai puolė vidun. Nors ugnis nebuvo labai įsiplieskusi, aplink sukosi didžiuliai dūmų tumulai, viltis gaisravietėje surasti bent vieną gyvą žmogų buvo labai maža. Ir iš tiesų, netrukus virtuvėje, visai netoli durų, ugniagesiai pamatė vieno gerokai apdegusio žmogaus lavoną. Vėliau paaiškėjo, jog tai 36 metų antrosios grupės invalidas Eugenijus Fiodorovas. Namų šeimininko Kuzmos Fiodorovo (70 m.) lavoną gaisrininkai surado kambaryje, tarp krosnies ir lovos, apverstą patalyne bei drabužiais. Iškart kilo įtarimas, jog šie du žmonės galėjo būti nužudyti. Ugniagesiai nerado jokio pašalinio ugnies židinio, o tai galėjo reikšti, jog kažkas tyčia padegė Fiodorovų namus. Netrukus teismo medicinos ekspertai nustatė, jog Eugenijus Fiodorovas ir jo tėvas Kuzma buvo stipriai sužaloti ir mirė nuo žaizdų kakluose bei krūtinėse. Apžiūrėję gaisravietę ekspertai rado peilį mėlyna plastmasine rankena, kuriuo galėjo būti mirtinai subadyti šie du žmonės. Šis faktas vėliau visiškai pasitvirtino.
Išpažintis
Praėjus tik dviem paroms nuo gaisro, buvo sulaikyti keli įtariamieji. Vienas jų, kaunietis Grigorijus Stepanovas, dažnai lankydavęsis pas Ibėnų kaime gyvenančią močiutę (vaikystėje čia praleisdavo ištisas vasaras), jau per pirmąsias apklausas prisipažino įvykdęs šį kraupų nusikaltimą. Vaikinas tvirtino, jog vasario 9-osios vakarą bei naktį į vasario 10-ąją jis girtavo su Fiodorovais (kad šiuose namuose iš tiesų vyko išgertuvės, patvirtina faktas, jog mirusiojo Eugenijaus kraujyje rasta daugiau nei 4 promilės alkoholio). Netikėtai kilusį konfliktą G. Stepanovas išsprendė greitai, bet labai žiauriai - griebė virtuvinį peilį ir ėmė badyti Eugenijų. Dėl išgerto alkoholio kiekio bei negalios šis vyriškis priešintis nepajėgė. Po to atėjo eilė tėvui Kuzmai Fiodorovui. Garbaus amžiaus vyriškiui teisiamasis peiliu dūrė 33 kartus. Kuzma, kaip ir sūnus, taip pat mirė nuo perpjautos kaklo arterijos bei žaizdų krūtinėje. Nužudęs du vyrus, Grigorijus puolė ieškoti vertingų daiktų, todėl netrukus maišan susikrovė įvairių daiktų už 2 210 litų. Išeidamas iš Fiodorovų namų, G. Stepanovas uždegė laikraštį ir numetė jį ant Kuzmos lavono. Paryčiui parskubėjęs į savo močiutės namus, teisiamasis maišą su pagrobtais daiktais paslėpė pavėsinėje. Kai radinį aptiko močiutė, anūkas paaiškino maišą radęs ant kelio. Žinoma, tokiomis radybomis patikėti buvo sunku, todėl ramybės dėlei Grigorijus viską paslėpė šiukšlių dėžėje už pirties. Na, o tuo metu Fiodorovų namai jau skendėjo ugnyje ir dūmuose.
Versijų kaita
Gegužės 30 dieną, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, G. Stepanovas gavo iš namų laišką, kurį perskaitęs staiga ėmė keisti ankstesnius parodymus. Dabar kaltinamasis ėmė įrodinėti, jog iš tiesų tą lemtingą vakarą girtavo pas Fiodorovus kartu su Aleksandru Čiugajumi bei Jurantu Cibulskiu. Po kiek laiko G. Stepanovas užmigęs, tačiau jį pažadinęs A. Čiugajus pasakęs, jog nužudė Fiodorovus ir paliepęs Grigorijui paslėpti maišą su pagrobtais daiktais bei prisiimti kaltę. Už tai pažadėjęs 12 000 JAV dolerių. Deja, netrukus G. Stepanovas pateikė kitą versiją - esą pats matęs, kaip namo šeimininką ir jo sūnų nužudė J. Cibulskas, o vėliau pastarasis pagrasinęs G. Stepanovui susidorojimu, jei šis neprisiimsiąs kaltės. Apie atlygį už prisiimtą kaltę tuomet jokios kalbos nebuvę.
Pareigūnai reagavo į kaltinamojo pateiktas versijas, todėl antrą kartą suėmė A. Čiugajų bei J. Cibulską (pirmąsyk jie buvo suimti kaip įtariamieji iškart po nusikaltimo). Deja, juos ir vėl teko paleisti. Penai, spalio 2-ąją, pradėjus nagrinėti šią baudžiamąją bylą, teisiamasis G. Stepanovas vėl pakeitė parodymus ir grįžo prie ankstesnių. Šįkart jis tvirtino vis dėlto prisiėmęs svetimą kaltę dėl to, kad jam buvo pažadėta 12 000 JAV dolerių, ir todėl kad buvęs patikintas, jog amnestija atleis nuo bet kokios bausmės. Deja, teismo posėdį teko ir vėl atidėti.
Alpo motina, pyko sūnus
Kai šių metų birželio pabaigoje ši byla jau buvo baigiama nagrinėti, valstybės kaltintoja staiga suabejojo, ar iš tiesų vienas G. Stepanovas galėjo nužudyti du žmones. Jai įtarimą sukėlė nenuoseklūs kitų liudininkų parodymai. Prokurorė paprašė atlikti papildomus tardomuosius veiksmus. Deja, teisėjų kolegija nusprendė kitaip. Jų manymu, įrodymų, jog šį žiaurų nusikaltimą įvykdė teisiamasis, visiškai pakako. Išgirdusi, jog sūnaus kaltė įrodyta, motina teismo salėje pradėjo raudoti, galiausiai nualpo. Ne ką geriau jautėsi ir G. Stepanovas. Pagaliau išgirdęs, jog kalėjime teks praleisti 20 metų, iš visų jėgų smogė kumščiu į grotuotą tvorelę, skiriančią teisiamųjų suolą nuo salės. Pyktis buvo stiprus. Tiek teisiamasis, tiek jo artimieji tikriausiai jau buvo susitaikę su mintimi, jog teismas atidės bylos nagrinėjimą, o kitąsyk teisiamųjų suole sėdės jau kiti asmenys.
