"Tulpinių" "rekordai" tebestebina pareigūnus Išskirtinis Generalinės prokuratūros pareigūno interviu "Akistatai"
Daiva NORKIENĖ
LR generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka sutiko papasakoti, kaip buvo tiriama garsioji Panevėžio "tulpinių" byla.
Lavonų paieškos - ilgos ir sunkios
- Pastarieji metai Lietuvos visuomenei tikriausiai primena gerai surežisuotą detektyvinį trilerį. Dingus "Mažeikių naftos" vadovui, jo sūnui bei vairuotojui, žmonės kalbėjo: duokdie, kad tas nusikaltimas kada nors išaiškėtų ir artimieji žinotų, prie kokio kauburio per Vėlines padėti gėlių. O čia "atrandamas" visas aukų kapinynas, iš kurio kas kelias savaites ar mėnesius kasami, "žvejojami" aukų kūnai: nuogi, be galvų, iki pusės įbetonuoti ir paskandinti. Turime omenyje G. ir V. Kiesų, A. Galmino, kelių "tulpinių" "torpedų" kūnus. Taip pat - paskandinto vieno iš gaujos "verchų" S. Janonio kūną ir galiausiai iškastą velionį verslininką Julių Džiuvę... Panevėžio regione per pastaruosius septynerius metus pareigūnams nepavyko išaiškinti apie 50 nužudymų. Galima daryti prielaidą, kad kažkurią jų dalį įvykdė "tulpiniai" ir kad šiurpiųjų "radybų" dar bus ir bus. Įdomu, kokie tikrieji duomenys, kuriais operuoja su "tulpinių" bylomis dirbantys Generalinės prokuratūros pareigūnai? Kiek iš tikrųjų nužudymų įvykdė ši ribų nežinojusi gauja?
- Pirmiausia noriu jus pataisyti dėl to S. Janonio, kurio kojos, prieš paskandinant, neva buvo įbetonuotos. Niekas jų neįbetonavo. Tai tik dar nėra kai kurios žiniasklaidos, nežinančios bylos tyrimo aplinkybių, klaida. Dienraščių žurnalistai, aprašinėję Kiesų pagrobimą ir nužudymą, klaidino visuomenę. Buvo rašoma, kad į Mažeikius iš Vilniaus grįžtančio G. Kiesaus visureigį sustabdė kelių policininkų uniforma vilkėję banditai, greta kurių stovėjo "Volkswagen Vento" su skiriamaisiais policijos ženklais. Rašyta, kad visa tai įvyko ne per toliausiai nuo "Villon" viešbučio, ir kad pagrobtuosius "tulpiniai" iš pradžių nuvežė į savo vilą Panevėžio rajone, šalia Ėriškių. Pastaruoju metu žurnalistai ištaisė tik vieną savo ilgai darytų klaidų: patikslino, kad mažeikiškius "tulpiniai" nusivežė į kitą jiems priklausiusį vienkiemį netoli Čiūrų kaimo. Tačiau kitais atvejais visuomenė tebeklaidinama. Banditų automobilis buvo visai ne "Volkswagen Vento", visai ne prie "Villono" įvyko lemtingas mažeikiškių ir tariamų pareigūnų "susitikimas". O dėl gaujos įvykdytų nužudymų skaičiaus... Mes manome, kad Panevėžio "Tulpinių" gauja įvykdė maždaug 30 žmogžudysčių. Tiek iki šiol turime duomenų.
- Suprantu, kad tai - didžiulės apimties darbas ir nereikia norėti labai greitų rezultatų. Tačiau gal ne paslaptis, kiek iš tų trisdešimt nužudymų jau įrodyta.
- Prokuratūra turi pakankamai įrodymų dėl 16 žmonių tyčinio nužudymo. Iš jų 15 kūnų jau surasta, vieno labai intensyviai ieškoma.
- Tikriausiai jūs turite omenyje, kad ieškoma Danutės Džiuvienės, kurios velionio vyro Juliaus palaikai neseniai buvo surasti prie Panevėžio?
- Čia jūs taip "išskaičiavote" pati. Suprantate, kai kurių konkrečių pavardžių aš jums dabar negaliu atskleisti.
- Tai pasakykite, kaip buvo nužudyti ir kur surasti visi tie 15 velionių?
- Iš tų penkiolikos nužudytųjų anaiptol ne visų kūnai buvo paslėpti. Paslėpta buvo 10. Apie tuos jūs tikriausiai rašėte anksčiau ir žinote. Po žeme buvo užkasti "Mažeikių naftos" vadovo G. Kiesaus, jo sūnaus V. Kiesaus, vairuotojo A. Galmino ir J. Džiuvės kūnai. Taip pat "tulpinio" S. Bitės kūnas bei dar keturių, su kuriais gauja susidorojo po Kiesų dingimo - A. Lebedevo, R. Narbuto, E. Bučio, G. Liubarto. Vienintelis iš paslėptųjų - buvusio "tulpinio" S. Janonio kūnas - paskandintas tvenkinyje.
- Jeigu prie šio dešimtuko pridėtume vis dar nesurastą D. Džiuvienę, išeitų 11 asmenų, kuriuos nesugaunamaisiais save laikę banditai kruopščiai ir, kaip manė, ilgam palaidojo "nežinomuose kapuose". Vienus - be galvų, išrengtus, kad būtų sunkiau atpažinti, kitą - dumbliname vandenyje. Kas ir kokiu būdu nužudė tuos žmones?
- Ne viską šiandien galiu jums atskleisti. Juk dar tebevyksta tyrimas ir nenoriu jam pakenkti. Galiu pasakyti tik tiek, kad tie 11 asmenų buvo žudomi ne pavieniui, o kartais po kelis. Tai padaryta penkiais nusikaltimais, teismine kalba - penkiais nusikaltimų epizodais.
- O kaip dėl kitų penkių iš tų šešiolikos įrodytų nužudymų? Kaip supratome, penkių kūnų "tulpiniai" nė nemanė slėpti, o tiesiog paliko ten, kur nužudė.
- Kiti penki buvo nužudyti trimis nusikaltimų epizodais.
- Pirmasis epizodas - kolektyviniame sode nušauti policijos inspektorius S. Piskunovas su prokurore V. Kazlauskaite... Kokie kiti du? Ar tarp tų penkių nėra prokuroro G. Sereikos?
- Prašau, kad kol kas neprašytumėte detalizuoti, kas ir kaip. Pasakysiu tiek, kad visi išvardinti tyčiniai nužudymai buvo įvykdyti 2000 - 2001 metais.
Nei "pinigų maišo", nei "lagamino su milijonu"
- Skaitau šiandien dienraščius ir nežinau, verkti ar juoktis - tiek nesąmonių prirašyta apie "tulpinių" bylą! - "Akistatai" tvirtino Algimantas Kliunka. - Žurnalistai vadovaujasi kažkokiomis senomis nuogirdomis, kalbina nusikaltėlių antrąsias puses, gal dar kokį nors apie bylą labai mažai informuotą policijos pareigūną, ir daro klaidas. Skaitau apie bylą prirašytus ištisus puslapius ir stebiuosi: žurnalistai ne tik patys susipainioja savo versijose, čia jas iškeldami, čia kitame rašinyje paneigdami, bet - blogiausia - savo išmąstymus priskiria mums. Pažiūrėkit, kaip skamba: "Kaip laikraštį informavo vienas bylą tiriantis pareigūnas". Arba: "Iš patikimų šaltinių sužinojome". Bet tikinu jus, kad nė vienas Generalinės prokuratūros pareigūnas, dirbantis su "tulpinių" byla, nesakė ir negalėjo pasakyti daugelio tokių nesąmonių, nes mūsų pareigūnai dienraščių žurnalistams apskritai nėra davę jokių interviu. Aš todėl ir sutikau pasikalbėti su "Akistata", kad jūs apie šią bylą tokių kvailysčių nerašėt.
- O kokias spaudoje išplatintas nesąmones turite omeny?
- Na kad ir "tulpinių" esą planuotas B. Lubio pagrobimas. Vadovauju bylą tiriantiems pareigūnams, atrodo, kad viską žinau iki smulkmenų, o tokios naujienos dar negirdėjau. Teisybę pasakysiu: pasiskaičiau laikraštį, sukviečiau savo darbuotojus ir klausiu: "Gal kuris girdėjote apie ruoštą ekspremjero pagrobimą?" Niekas nieko. Tada kreipiausi į mums talkinančius policijos operatyvininkus, gal būta tokios informacijos. Irgi ne. Aš neatmetu galimybės, gal koks nors policininkas iš savo informatorių yra girdėjęs kažką panašaus. Ta frazė, esą "tulpiniai" B. Lubį tarpusavyje vadindavo "miegančiu ant pinigų maišo"... Gal koks policijos informatorius iš nusikaltėlių ir yra girdėjęs tokių kalbų. Paskui toks gandelis pasiekė žurnalistų ausis. Bet ar čia rimta? Jeigu net mes, tiriantys ir ištiriantys "tulpinių" nusikaltimus, šitokio dalyko nesam girdėję?
- Tačiau prielaida dėl ekspremjero tariamai planuoto pagrobimo - logiška. Juk ir Gediminą Kiesų banditai pagrobė norėdami sužinti, kur šis slepia lagaminėlį su milijonu grynųjų. Kodėl negalėjo pasvajoti ir apie ekspremjero turtus, kurie, skirtingų šaltinių duomenimis, esą vertinami net milijardais?
- Dar viena nesąmonė! Koks lagaminėlis su milijonu?! Kas galėjo papasakoti tokių dalykų, jeigu net mums nesakė.
- Kartais žurnalistams tenka pasinaudoti savo slaptais (ir nebūtinai šimtu procentų informuotais) šaltiniais tik todėl, kad oficialūs pareigūnai, tiriantys bylas, atsisako suteikti minimalią informaciją. Mes su jumis jau kalbamės, tad pasinaudokime proga ir paaiškinkime skaitytojams, kokie iš tikrųjų buvo jūsų atskleistų nužudymų motyvai? Kas vadovavo "Tulpiniams"? Juk skaitytojai tikrai galėjo susipainioti, kai vienas ir tas pats laikraštis vieną dieną "tulpinių" vadeivomis vadina A. Vertelką ir V. Baltušį, o kitą dieną - jau velionį R. Čeponį (dar vėliau atsirado versija apie paslaptingą "verslininką", kuris ir vadovavęs gaujai, o anie tebuvę jo "marionetės"). Ir kai tas pats laikraštis vieną dieną rašo, kad A. Vertelka gaujos bendrams pasiūlo pagrobti G. Kiesų tik iš baimės, kad nebūtų nužudytas dėl ketinimo pasitraukti iš gaujos, o po poros dienų tame pat laikraštyje žmonės perskaito, jog A. Vertelka gavo paslaptingų valdininkų užsakymą pagrobti Kiesus. Esą kad neišaiškėtų "Mažeikių naftos" nustekenimo užsakovai ir aplinkybės... Žmonėms norisi aiškumo: tai kas gi pagaliau vadovavo tiems "Tulpiniams". Ir dėl kokių motyvų jie žudė?
- Galiu pasakyti tik tiek, kad su pareigūnais bendradarbiaujantys "tulpiniai" apskritai nekalba apie jokius grandiozinius dalykus. Nei apie politikus, nei apie vadeivas, nei apie milijonus. Supraskite, Generalinės prokuratūros pareigūnai atlieka tyrimą, įrodymai renkami po kruopelę, atliekant tardymo veiksmus. Turbūt įsivaizduojate, kad vienas ar keli viską žinantys informatoriai atsisėdo ir pasakoja nuo pradžios iki galo apie visas gaujos "nuodėmes". Taip tikrai nėra. Vienas kuris prakalbo, parodė, kur užkastas lavonas. Galbūt mielai pasakytų daugiau, tačiau pats nieko nežino ir yra "tik girdėjęs". Pamažu pavyksta prakalbinti vieną, antrą iš tų pagrindinių nusikaltimo dalyvių. Jis labai mielai dėsto, kaip, kada, kur ir su kuo buvo nužudytas tas ar kitas žmogus. Papasakoja viską iki smulkmenų, o paklausti, kodėl taip pasielgė, tyli. Iš kur tokie duomenys, kad nusikaltėliams "norėjosi milijono" arba "atkeršyti už kišimąsi, kur nereikia", "atsikratyti per daug žinojusiųjų", jeigu net mums nusikaltėlis, paklaustas, kodėl tą ir tą nužudė, atsako: "Ai, tai dėl asmeninių motyvų". Ir panašiai. Tikrieji nusikaltimo motyvai aiškūs tik tada, kai žmogus nužudytas, pinigai dingę. Tada gali sakyti, kad nužudė norėdamas apiplėšti. Tas pat ir dėl gaujos lyderių. Tikrai niekas iš mūsų pareigūnų žurnalistams nesakė, kad gaujai vadovavo vienas ar kitas. Apie jokius aukštus politikus, jokius gaujos vadovus - tokių grandiozinių dalykų "tulpiniai" mums patiems nėra kalbėję. Tiesa, tarp nusikaltėlių pasitaiko tokių, kurie, norėdami palengvinti savo likimą, pasisiūlo "atskleisti visas nusikaltimo peripetijas". Ir - žino ar nežino - kalba bet ką. Buvo tokių: nušovė pareigūną, pagrobė verslininką, o jie jau dalijasi su pareigūnais savo turima "patikima informacija". Tokių klausiame, ar gali įrodyti savo žodžius, nurodyti liudininkus. Jei gali, tada kalbėsimės. Dažnai paaiškėja, kad tai tebuvo arba nugirsta iš trečių lūpų, arba apskritai susigalvota. O dėl bendradarbiavimo su policija... Žiniasklaida vieną po kitos skelbia bendradarbiaujančiųjų pavardes. Ir kartais nepataiko. O būna, kad koks nors esą neprakalbinamas tylenis, išsiuntinėjęs skundus į įvairias institucijas, iš tikrųjų pareigūnams siūlo: "Aš jums padėsiu, tiktai kiek jūs man už tai sumokėsite?"
Prokuroro nužudymas bus įmintas?
- Gerbiamas prokurore, šiandien jau aišku, kad pareigūnus S. Piskunovą ir V. Kazlauskaitę sušaudė "tulpiniai". S. Piskunovą - todėl, kad iš savo informatorių žinojo, kas pagrobė Galminą ir Kiesus. Pasakykit, ar moralu, kad šiandien su pareigūnais bendradarbiaujantį banditą D. Skačkauską saugo ginkluoti Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. O saviškio, policininko, anuomet išsiaiškinusio rezonansinio nusikaltimo vykdytojus, niekas nesaugojo. Žmogus buvo pamirštas, nustumtas į šalį, paliktas tarsi likimo valiai.
- Jūs patys, žiniasklaida, velionį S. Piskunovą tai iškeldavote į padanges, tai maišėte su žeme. Perverskite, ką rašė spauda po jo nužudymo. Iš pradžių - kad turbūt turėjo ryšių su nusikaltėliais. Paskui atsirado velionio tėvų versija, esą nužudymą užsakę konfliktų turėję aukšti policijos pareigūnai. Dar vėliau - kad žmogus išsiaiškino Kiesų žudikus ir iš baimės "tulpiniai" jį nužudė. Buvo nepagrįstai apkalbėti dori policijos pareigūnai. Žiniasklaida susipainiojo tai gindama, tai teisindama. Šiandien per anksti kalbėti apie motyvus.
- O prokuroro G. Sereikos nužudymas - tų pačių rankų darbas?
- O čia jau visai kita tema. Prisimenu, kaip buvo skaudu, kai po G. Sereikos mirties žiniasklaida nuolatos įgeldavo: "Nesugeba net saviškio žudikų surasti!" O mes pamažu, kruopščiai rinkome medžiagą, kėlėme ir atmesdavome versijas. Vienu metu atsidūrėme arti tikslo, kai iš visų iškeltų versijų neatmestos liko trys. Pagaliau paaiškėjo, kad jos ne tik įtikimos, bet ir viena kitą papildo... Negaliu jums visko sakyti, tačiau prokuroro G. Sereikos nužudymas bus įmintas. Vėliau. Matote, žinoti, kas nužudė, yra viena, o tai įrodyti - visai kas kita. Nusikaltėliai bijo sėsti iki gyvos galvos. Kartais, norėdami palengvinti savo dalią, sutrumpinti bausmę, noriai "padeda" policijai. Tai yra įrodymų priremti prisipažįsta savo nusikaltimus. O paklausk tokio "nuoširdaus" apie prokuroro mirtį. Išpučia akis: "Ką jūs! Aš nieko negirdėjau ir nežinau!" Mano, kad už pareigūno nužudymą garantuotai sėstų iki gyvos galvos. Bijo. Tačiau noriu pasakyti: neteisybė, jog G. Sereiką nužudė, nes esą susipainiojo su nusikaltėliais. Nebuvo jis susipainiojęs. Spauda rašė: nusipirko tris automobilius, turėjo brangią muzikos aparatūrą, o jo seife rasti keli tūkstančiai... Ką reiškia trys automobiliai?! Kad žmogus, gaunantis kelių tūkstančių litų algą, iš pradžių nusipirko seną opelį už 800 dolerių, paskui jį pardavė ir pirko geresnę mašiną, o po metų pakeitė ir tą? Kiek žinau, automobiliai ir muzikos aparatūra buvo jo silpnybė. O gyveno prokuroras daugiabutyje, be jokios prabangos, interjere - paprasti baldai...
Teismą pasieks pirmosios "tulpinių" bylos
Netrukus pirmosios "tulpinių" gaujos bylos turėtų pasiekti teismą.
- Tai ne su pagrindiniais nusikaltimais susijusios bylos. Įrodyti keli gaujos atlikti plėšimai. Artimiausiais mėnesiais tas bylas jau galėsime atiduoti teismui, - sakė Algimantas Kliunka. - Prie kitų nusikaltimų dar reikia padirbėti. Kartais nužudymui ištirti prireikia ilgų mėnesių. Antai J. Džiuvės kūno ieškojome seniai. Ir tik dabar tai pavyko. Būdavo, kad rudenį sužinome, kur palaidotas kūnas, o iškasti tenka tiktai pavasarį. Arba vėl: nusikaltėlis rodo, kad ten ir ten užkasė. O per dvejus metus laukymė ar miškas pasikeitę, pareigūnams tenka ilgokai pakasinėti, kol pavyksta surasti. Kai kūnas yra, tada prasideda darbas su liudininkais ir įtariamaisiais.
- Kalbėjote apie spėjamas 30 žmogžudysčių. Ar esate įsitikinę, kad visi kūnai bus rasti, visas žmogžudystes pavyks įrodyti? O gal pasitaikys atvirkščiai: lavonas yra, o nėra ką patraukti baudžiamojon atsakomybėn?
- Neneigsiu, gali pasitaikyti ir taip, ir taip. Šiuo metu tiriame 1994 - 1996 metais gaujos įvykdytus nužudymus. Ką gali žinoti, gal kartais kurios nors aukos kūnas jau seniai virtęs pelenais. Arba yra kūnas, tačiau neatsiras, kas paliudytų apie nužudymą. Su "tulpinių" bylomis dirba didelės pajėgos: 12 Generalinės prokuratūros pareigūnų, Panevėžio apygardos prokuratūros žmonės, Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tarnyba... Visi stengiasi, tačiau gali būti, kad absoliučiai visus nusikaltimus ištirti nebus įmanoma. Ir taip mūsų žmonės padaro "neįmanomų" dalykų. Antai mums niekas negalėjo pasakyti, kur gauja slepia savo nusikaltimų įrankius. Išsiaiškinome.
Rekordinį arsenalą "išskaičiavo"
Pasak mūsų pašnekovo, "Tulpinių" ginklų arsenalas buvo surastas ne pagal informatorių parodymus, o "apskaičiuojant" galimas slaptavietes. Tokio rekordiškai didelio arsenalo Generalinės prokuratūros pareigūnams dar niekada nebuvo tekę matyti. Pareigūnai ilgai ir kantriai rinko duomenis, kur, kokiose vietose prieš ir po nusikaltimų dažniausiai lankydavosi banditai. Tuos duomenis sugretindavo, lygindavo, apklausė aibę liudininkų. Paaiškėjo, kad banditai savo nusikaltimų įrankius slepia... keliuose garažuose įrengtose slaptavietėse. Beje, tų garažų savininkai iš pirmo žvilgsnio niekuo nesusiję su "Tulpinių" gauja. Arsenalas buvo paslėptas trijose skirtingose vietose. Mūsų pašnekovas paminėjo tik tiek, kad tai garažų masyvas Panevėžio regione. Kas sudarė žiauriausios banditų gaujos arsenalą?
- Viename iš tų garažų aptikome nusikaltimams naudotą lengvąjį automobilį. Negaliu jums atsakyti, ar jis buvo su skiriamaisiais policijos ženklais ir panaudotas stabdant Kiesų visureigį. Nenurodysiu ir automobilio markės, - A. Kliunka paslapčių šydą tik praskleidė. - Tose slaptavietėse sukrauti į dideles rankines, kai kurie - paslėpti po žeme buvo ginklai. Apie trisdešimt įvairių markių šaunamųjų ginklų: automatų "Agram", pistoletų ir taip toliau. Radome ir plaukams dažyti skirtų dažų, kaukių, perukų...
- O ką apie visa tai papasakojo tikrieji garažų šeimininkai?
- Vienas toks, kai sulaikėme, ilgai pasakojo, kad jokių "tulpinių" nepažįsta, kad garažą prieš daugelį metų išnuomojo "kažkokiam S. Janoniui" ir kad nieko daugiau nežino. Beje, kaip dažnai būna tiriant šią ir kitas panašias bylas, žmogelis pasirodė esąs ne toks jau "nekaltas avinėlis". Paaiškėjo, kad ir jis darė nusikaltimus, tik ne tokius sunkius. Guodėsi, esą jį nusikalsti versdavę "tulpiniai", jis vykdęs, nes bijojęs.
Pasirodė, kad "tulpinių" "palieptas" darė nusikaltimus vienas labai garsus sportininkas.
Kaip dirbo Panevėžio teisėsauga
Į "Akistatos" klausimą, kaip atsitiko, jog būtent Panevėžyje susiformavo tokio neregėto žiaurumo gauja, kad metų metus netrukdoma ir nebaudžiama žudė, A. Kliunka tik palingavo galva.
- Čia buvo ir Panevėžio teisėsaugos "bėda". Policijoje nuolat keitėsi kadrai, kai kurie buvo korumpuoti, o kiti dirbo tiesiog aplaidžiai. Štai jums pavyzdys. Paslaptingai dingsta vienas Panevėžio nusikaltėlių. Jo artimieji kreipiasi į policiją, netgi nurodo konkrečią įmonę, kur nuėjo ir iš kurios nebegrįžo jų žmogus. Ta įmonė priklauso nusikaltėlių gaujai. Mano požiūriu, tai jau šioks toks siūlo galas. O Panevėžyje buvo dirbama taip. Policija iš pradžių atsisako kelti bylą, nes nėra lavono. Nurodome pasidomėti - juk bent jau aišku, kur tas žmogus pastebėtas paskutinį kartą. Rezultatas toks: paieškos inspektorius skambina į vieną teritorinį policijos komisariatą: "Pasidomėkit, toje įmonėje, kas ir kaip", tada kitas policininkas domisi - telefonu paskambina į tą įmonę, išgirsta, jog ten dingusiojo niekas "iš viso nepažįsta", ir viskas. Paieškos byloje atsiranda "dokumentas": "Pasiteiravus įmonėje, niekas dingusiojo nepažįsta". Ar galite įsivaizduoti?! Šiandien jau žinoma, kad toje įmonėje gaujos nariai dingdavo ne šiaip sau. Ir gal, skubiai atlikus kratą, ten dar buvo galima rasti dingusiojo lavoną. Gal. Šiandien prabėgo tiek laiko, kad tegalime daryti prielaidas.
"Akistatos" žurnalistė iš savų šaltinių sužinojo, kad "Tulpinių" gaujos narių bylų tyrimas gali trukti metų metus. Vienos bylos, surinkus pakankamai įrodymų, bus atiduodamos teismui, pareigūnai dirbs su kitomis. Nuo Kiesų nužudymo pradėję didįjį nusikaltėlių "šturmą", pareigūnai išskyrė kelias atskiras baudžiamąsias bylas. Vieno "Akistatos" šaltinio liudijimu, R. Čeponis nebuvo (kaip teigia dienraštis) "Tulpinių" lyderis. Tačiau mažindami savo kaltes "tulpiniai" velioniui "nurašo" savo pačių nusikaltimus, teigia, kad tėvą ir sūnų Kiesus sušaudė būtent R. Čeponis. Panašiai esą elgiasi ir policijai daug padėjęs, todėl saugomas Dainius Skačkauskas. Pats nušovęs "tulpinį" S. Bitę savo kaltę verčia amžinatilsiui, todėl dabar kaltinamas tik žinojęs apie būsimą nusikaltimą, bet apie jį nepranešęs. Bylą tiriantys pareigūnai neatskleidžia, kiek "tulpinių" jau yra sulaikyta ir kas jie tokie. Mat kiekvieną dieną pagal suimtųjų parodymus "išeinama" ant naujų įtariamųjų. Ne visi "tulpiniai" žino, kuris jų kolega tylutėliai slepiasi kokiame konspiraciniame bute, o kuris jau už grotų. Taigi neviešinant suimtųjų pavardžių saugomasi, kad nepasislėptų su jais artimai susiję kiti "tulpiniai". Kad tiriant šį nusikaltimą puikiai dirbo ne tik prokuratūra, bet ir kitos "grandys", iliustruosime pavyzdžiu. Vienas Vilniuje gyvenęs ir slėptis nesuskubęs "tulpinis" buvo sulaikytas tiesiog meistriškai. Į daugiabučio kiemą paryčiu atvažiavo autobusiukas, pilnas ginkluotų "Aro" pareigūnų. "Tulpinio" sulaikymo operacija buvo apgalvota ypatingai kruopščiai. Kad iki dantų ginkluotas banditas nespėtų pasipriešinti, užsibarikaduoti bute, paimti įkaitų, nekiltų pavojus daugiabučio kaimynams, padaryta taip: vienas vidutinio amžiaus banditui nepažįstamas žmogelis ankstyvą rytą pasibeldė į buto duris. "Atsiprašau, kad prikėliau, - sako. - Bet aš savo autobusiuku netyčia stuktelėjau jūsų automobilį. Įlenkiau. Dovanokite, norėčiau atsiskaityti". Iš miegų prikeltas banditas murmėdamas nulėkė į kiemą. Kas išdrįso "įvažiuoti" į asmeninę mazdą?! "Tulpinis" vos nenumirė iš netikėtumo, kai išvydo ne sulamdytą mašiną, o iš autobusiuko šokančius ginkluotus "Aro" pareigūnus.
